Victim Blaming
Victim blaming (liet. aukos kaltinimas) – kaltės ar jos dalies perkėlimas nuo nusikaltėlio (-ės) į nukentėjusįjį (-ąją). Aukos kaltinimas yra žalingas tiek nusikaltimą patyrusiai (-am), tiek ir pačiai kaltinimu užsiimančiai visuomenei.
Toks kaltinimas gali pasireikšti įvairiais teisininkų, medikų, žurnalistų, šeimos narių, visuomenės veiksmais, komentarais ar sprendimais.
Teisinė perspektyva.
“Idealios” seksualinės prievartos aukos archetipas, kuris bėgant metams buvo šiek tiek išplėstas, reaguojant į padidėjusį socialinį ir teisinį sąmoningumą apie smurtą prieš moteris, vis tiek diskvalifikuoja daugelio skundikų pasakojimus apie seksualinės prievartos patirtį (Randall, 2010)
Šiuo mastu „idealios aukos“ mitas ir toliau menkina tų moterų, kurios, kaip manoma, pernelyg nukrypsta nuo stereotipinių „autentiškų“ aukų sampratų ir pernelyg toli nuo nuspėjamų ir „pagrįstų“ aukų reakcijų, patikimumą (Randall, 2010).
Patikimumo vertinimai, kurie yra absoliučiai esminiai seksualinės prievartos teismuose, tebėra labai paveikti mitų ir stereotipų, susijusių su „idealiomis“, „tikromis“ ar „tikromis“ seksualinės prievartos aukomis (Randall, 2010).
Nepaisant progresyvios Kanados seksualinės prievartos įstatymo reformos, susijusios su sutikimu, įrodinėjimo pareiga ir sutikimo patikimumas praktikoje lieka nukentėjusiajai ir dažnai būna žalingi ir diskriminuojantys (Randall, 2010). Idėja, kad „tikrosios“ seksualinės prievartos aukos priešinasi, išlieka neatsiejamai susieta su mitu, kad „idealios“ arba „tikrosios“ aukos gali įrodyti savo nukentėjusiosios statusą ir įrodyti savo pareiškimų apie išžaginimą patikimumą, parodydamos, kad priešinosi prievartai ir kad jų pasipriešinimas įgavo socialiai laukiamą formą, pageidautina fizinę kovą (Randall, 2010). Galima teigti, kad šis “idealios” aukos archetipas sudaro dideles kliūtis aukai įrodyti seksualinės prievartos atvejį vien dėl to, kad ji neatitinka to, kaip “turi atrodyti” nukentėjusioji patyrusi seksualinę prievartą, o iš šio fakto kyla aukų kaltinimas.
Sociologinė perspektyva.
Tyrimai rodo, kad žmonės yra labiau linkę kaltinti nukentėjusiasias dėl prieš jas įvykdytų nusikaltimų, kai kaltininkas yra jų pažįstamas, kai jis lieka nenubaustas ar nepagautas, kai smurtą išgyvenusioji patiria ilgalaikes nusikaltimo pasekmes ir negauna palaikymo iš kitų. Taip pat – kai nukentėjusioji neatitinka savo lyties vaidmens. Tai ypač galioja seksualinio pobūdžio nusikaltimams arba nusikaltimams artimoje aplinkoje (Matulaitienė, 2022).
Vienas mokslininkų tyrimas, kuriame buvo apklausti 20-mečiai, atskleidė, kad jauni žmonės jaučiasi gyvenantys seksizmo terpėje, kurioje išprievartavimas yra suprantamas kaip norma, o žmonės yra vis labiau abejingi vyrų prieš moteris smurto apraiškoms. Jie pastebi, kad toks moterų sudaiktinimas ir vyrų agresyvus elgesys yra dažnai priimtinas populiariojoje muzikoje bei televizijoje, o socialiniuose tinkluose gausu aukas kaltinančių komentarų bei dvigubų seksualinių standartų vyrų ir moterų atžvilgiu (Matulaitienė, 2022).
Psichologinė perspektyva.
Visuomenei yra sunku tikėti tuo, kad geriems žmonėms nutinka blogi dalykai. Kodėl nukentėjusiosios yra kaltinamos? Psichologai išskiria gausybę psichologinių priežasčių, susijusių su mąstymo klaidomis. Viena iš populiariausių yra teisingo pasaulio hipotezė, paremta idėja, kad pasaulis yra saugi, teisinga vieta, kurioje žmonės gauna tai, ko nusipelnė. Tie, kurie vadovaujasi šia hipoteze, tiki, kad socialinė sistema, kurioje jie veikia, yra teisinga, sąžininga ir teisėta (Matulaitienė, 2022). Tokie įsitikinimai yra supurtomi, kai žmonės susiduria su netikėtomis nelaimėmis, pavyzdžiui, smurtiniais nusikaltimais. Kitaip tariant, sunku ir toliau tikėti, kad geriems žmonėms nutinka geri dalykai, o blogiems – blogi, jei leisi sau pagalvoti, kad mergina, prie kurios priekabiavo, buvo geras žmogus. Matyt, ji visgi darė kažką ne taip, kad ją ištiko tokia nelaimė. Toks galvojimas leidžia išsaugoti asmeninės atsakomybės bei socialinių situacijų kontrolės iliuziją. Jeigu leisi sau manyti, kad pasaulis yra nevaldomas, tuomet, vadinasi, ir mane gali ištikti tokio paties masto nelaimė – taps labai sunku gyventi (Matulaitienė, 2022).
Taip pat vyrauja tikėjimas, kad man taip nenutiks. Prievartą išgyvenusioms žmonės itin dažnai priskiria mazochistinės asmenybės bruožus: „Juk, antraip, ji paliktų savo smurtaujantį vyrą“. Taip pat dažnai minima netinkama apranga („Kodėl ji taip seksualiai apsirengė?“) ar elgesys („Kodėl flirtuoja? Kodėl vartoja alkoholį?“). Ir priešingai, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltėlius, bandoma mažinti jų kaltę paminint jų asmenybės ypatybes: nesusivaldymą, didelį seksualinį potraukį (Matulaitienė, 2022).
Empatijos stoka taip pat gali prisidėti prie didesnio aukos kaltinimo, ypač tiems, kurie nesitapatina su nukentėjusiosios grupe. Pavyzdžiui, jeigu nukentėjusioji yra moteris, vyrams sunkiau įsivaizduoti, ką ji jaučia, nes jie savęs netapatina su moterimi ir jaučia poreikį apginti, atstovauti arba pateisinti vyrus (Matulaitienė, 2022).
Ką reikėtų daryti?
Svarbu kovoti su seksistinėmis nuostatomis, mažinti lyčių galios disbalansą. Reikėtų keisti seksualinės prievartos mitus, klaidingus įsitikinimus ir skatinti informacijos apsikeitimą, bendradarbiavimą tarp visų institucijų, dirbančių seksualinės prievartos klausimais: teisininkų, nevyriausybinių organizacijų, žurnalistų, mokslininkų (Matulaitienė, 2022). Taip pat, tyrinėjant ir diskutuojant apie smurtą, dėmesį nukreipti į nusikaltėlį, o ne nukentėjusiąją – prievarta, priekabiavimas bei smurtas yra sąmoningas nusikaltėlio elgesys niekaip nesusijęs su nukentėjusiosios elgesiu, išvaizda ar kitomis savybėmis.
Šaltiniai:
- Randall, M. (2010). Sexual Assault Law, Credibility, and “Ideal Victims”: consent, resistance, and victim blaming. Canadian Journal of Women and the Law/Revue Femmes Et Droit, 22(2), 397–433. https://doi.org/10.3138/cjwl.22.2.397
- Gravelin, C. R., Biernat, M., & Baldwin, M. (2017). The impact of power and powerlessness on blaming the victim of sexual assault. Group Processes & Intergroup Relations, 22(1), 98–115. https://doi.org/10.1177/1368430217706741
- https://www.vdu.lt/lt/aukos-kaltinimo-fenomenas-kokias-klaidas-daro-kaltinantys-aukas/
- Lewis, J. A., Hamilton, J. C., & Elmore, J. D. (2019). Describing the ideal victim: A linguistic analysis of victim descriptions. Current Psychology, 40(9), 4324–4332. https://doi.org/10.1007/s12144-019-00347-1