Tarptautinė merginų ir moterų mokslininkių diena.
Vasario 11 diena yra skirta atminti ir pagerbti visas moteris mokslo pasaulyje. Šiais metais ši diena yra dar ypatingesnė, kadangi lygiai prieš dešimt metų, vasario 11 dieną, UNESCO paskelbė šią dieną moterų mokslininkių pripažinimui.
Ši diena yra skirta ne tik paminėti merginų bei moterų pasiekimus mokslo srityje, tačiau ir atkreipti dėmesį į lyčių lygybės svarbą mokslo pasaulyje (kitaip dar vadinamą STEM: Science, Technology, Engineering, Maths). UNESCO turi tikslą 2030 metais pasiekti savo tvaraus vystymosi tikslus, į kuriuos ir įeina lyčių lygybė STEM srityje. (Daugiau apie tvaraus vystymosi planus galite skaityti čia: https://sdgs.un.org/goals)
Dešimtmečio proga, UNESCO nori pabrėžti, kaip moterys mokslininkės prisidėjo prie mokslo vystymosi, iniciatyvų ir savo indėliu padėjo sukurti bendruomenę, kuri fokusuojasi į perspektyvą, jog STEM yra svarbus įrankis susipažinti su pasauliu. Šiai progai pagerbti, Vasario 11d Paryžiuje bus organizuojamas renginys, pavadinimu “Unpacking STEM Careers: Her Voice in Science” Šio renginio metu bus įvairių pasakojimų, kuriais pasidalins moterys mokslininkės. (Programą galite rasti čia: https://articles.unesco.org/sites/default/files/medias/fichiers/2025/01/IDWGS%202025_Programme_ENG.pdf)
Kodėl tai yra svarbu?
Galbūt jau daugelis yra girdėję apie garsiąją istoriją tarp Rosalind Franklin, James Watson ir Francis Crick. Rosalind Franklin buvo itin protinga mokslininkė penkiasdešimtaisiais, dirbusi Kings College Londone. Ji buvo pirmoji mokslininkė padariusi DNR nuotrauką (Photo 51), naudojant X-Ray Crystallography techniką. Jai nespėjus įsigilinti į savo darbą, ši nuotrauka be jos sutikimo buvo parodyta mokslininkams James Watson ir Francis Crick, kurie greta Rosalind dirbo, siekdami atrasti DNR struktūrą. Ši nuotrauka buvo katalizatorius tolimesniam James ir Watson atradimui. 1953 metais šie mokslininkai išleido straipsnį pasaulyje pripažintame vienu geriausiu žurnale “Nature”. Tačiau tuo metu Rosalind vardas ar jos indėlis į šį neapsakomai svarbų atradimą mokslo pasaulyje paminėtas nebuvo. Vėliau šie du mokslininkai gavo nobelio premiją už atrastą DNR struktūrą.
Ši istorija pabrėžia sudėtingą tuo metu vyravusią ir netgi į nūdieną prasitęsusią seksistinę sistemą STEM sferoje, lipdytą aplink patriarchatines sistemas. Didelė dalis to, jog Rosalind negavo pripažinimo tuo metu buvo kitų vyrų mokslininkų požiūris į jos darbą “Ji pati nežinojo, kaip interpretuoti savo atradimus” sakė James. Tačiau tai buvo melas.
Jau 2015 metais Rosalind indėlis į DNR struktūros atradimą buvo perpasakotas ir pasauliui buvo parodyta, jog ji buvo svarbi šio atradimo dalis. 2023 metais žurnalas Nature išleido straipsnį, (https://www.nature.com/articles/d41586-023-01313-5) kuriame buvo tiksliai nurodyta, kokį indėlį turėjo Rosalind ir viešai pasakyta, jog DNR struktūros atradimas yra tolygus nuopelnas tarp James ir Crick bei Rosalind.
Ką galime išmokti iš šios istorijos?
Ši istorija yra vienas iš geriausių pavyzdžių visoje mokslo istorijoje apie tai, kodėl yra svarbu suteikti platformą mokslui, pabrėžiant moterų indėlį į jį. Daug metų moterys mokslininkės atidavė save mokslo pasauliui, pačios likusios neišgirstos ir nepamatytos. Tik dabar mes artėjame prie lygesnių požiūrių, teisių ir apskritai visuomenės. Tad norėdami palaikyti šį augimą kaip bendruomenė, privalome ir toliau kalbėtis bei skleisti žodį apie šias istorijas.
Kur esame šiandien?
2023 metų duomenimis, Lietuva ir Latvija turėjo didžiausią proporciją moterų, dirbančių mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, kurios sudarė net 63%. Šie skaičiai džiugina ir suteikia vilties, jog moterys yra pradedamos matyti kaip lygiavertės bendradarbės, inovatorės ir kritinis įrankis tolimesnei STEM srities plėtrai.
Tad ta proga norime pasveikinti visas moteris ir mergaites mokslo pasaulyje ir padėkoti joms už jų neapsakomai svarbų indėlį!
Šaltiniai: