Tarptautinė kurčiųjų savaitė
Tarptautinė kurčiųjų savaitė, kuri minima paskutinę rugsėjo savaitę, yra pasaulinė iniciatyva, kurią 1958 metais Romoje pradėjo Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD – World Federation of the Deaf). Šiuo minėjimu siekiama didinti visuomenės informuotumą apie kurčiųjų bendruomenę ir mažinti diskriminaciją dėl klausos negalios.
Visame pasaulyje vykdomos intensyvios pastangos, siekiančios kelti kurčiųjų bendruomenės informuotumą įvairiais lygmenimis. Šių iniciatyvų tikslas – suvienyti bendruomenę, skatinti vieningumą. Toks bendras veikimas padeda mažinti atskirtį bei atkreipti dėmesį į kurčiųjų bendruomenės poreikius.
Svarbu apie tai kalbėti, kadangi kurčios moterys, kurios patiria smurtą dėl lyties dažnai nukenčia dvigubai, kadangi jos taip pat susiduria su įvairiomis kliūtimis kurios trukdo jiems bendravimą, sukelia izoliaciją ir trukdo naudotis gauti informaciją, pagalbą ir teisingumo paslaugas.
Gestų kalba
2024 m. tema „Sign up for sign language rights” (Pasirašykite už gestų kalbos teises)
Gestų kalba yra vizualinė kalba, kurioje informacija perduodama rankų, veido išraiškų, kūno dalių padėties bei judesių pagalba. Tai kalba, turinti savitą gramatiką, neturi galūnių ir priesagų, svarbų vaidmenį atlieka erdvė, kryptis, veido mimikos. Gestų kalba taip pat turi savo turtingą lingvistinę struktūrą, lygiai taip pat, kaip ir kalbama kalba.
Nors Tarptautinė gestų kalba egzistuoja, ji nėra oficialiai pripažinta, šiuo metu ji vadinasi tiesiog IS (international sign) vietoje ISL (international sign language). Tačiau tarp įvairių gestų kalbų galima rasti tam tikrų panašumų, kurie leidžia šiek tiek susikalbėti tarptautiniu lygmeniu.
Gestų kalbos raida pasaulyje prasidėjo jau XVII amžiuje Prancūzijoje, kai katalikų kunigas Šarlis Mišelis de L’Epė (Charles-Michel de L’Epée) sukūrė senąją prancūzų gestų kalbos sistemą (VLSF – Vieilles Langue des Signes Française), siekdamas bendrauti su savo kurčiais mokiniais.
Lietuvių gestų kalba pradėta tyrinėti tik tada, kai 1995m. gegužės 4d. LR vyriausybė pripažino lietuvių gestų kalbą gimtąja kurčiųjų kalba. Tai buvo reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti kurčiųjų teises ir jų bendravimo būdų pripažinimą.
Lietuvoje gestų kalbos simbolika ir matomumas taip pat plečiasi. 2018 metais Kauno menininkų namai (KMN) kartu su kurčiųjų bendruomenės atstovais sukūrė specialų grafinį ženklą, skirtą pažymėti turinį lietuvių gestų kalba. Šis ženklas pradėtas naudoti įvairiuose KMN komunikacijos kanaluose. 2021 metų balandį Lietuvos kurčiųjų draugija priėmė oficialų nutarimą, kuriuo Ženklas tapo visuotinai pripažintu simboliu, skirtų turinio lietuvių gestų kalba žymėjimui visoje Lietuvoje. Dabar visuomenės nariai gali laisvai naudoti šį ženklą, norėdami parodyti, kad jų turinys prieinamas lietuvių gestų kalba. Svarbu naudoti būtent šitą ženklą norint pažymėti turinį gestų kalba, jokių kitokių ženklų negali būti, nes kurtieji gali nesuprasti.
Šaltiniai: