Moterys kino industrijoje
Kino industrija susideda iš technologinių ir komercinių kino gamybos institucijų: filmų gamybos bendrovių, kino studijų, kinematografijos, filmų gamybos, scenarijų rašymo, iki gamybinių, po gamybinių procesų, kino festivalių, platinimo, aktorių, kino režisierių ir kito kūrybinės grupės personalo. Kino industrijoje vis dar dominuoja vyrai. Naujausia Lauzen (2024) atlikta analizė atskleidė, kad moterys sudarė tik 21% visų režisierių, scenaristų, prodiuserių, montuotojų ir operatorių, dirbusių prie 100 populiariausių 2023 metų filmų. Ši statistika pabrėžia besitęsiantį lyčių disbalansą pasaulinėje kino industrijoje.
Situacija Lietuvoje
Nuo 2020 metų Lietuvos Kino Centras (LKC) aktyviai bendradarbiauja su Europos moterų audiovizualiniu tinklu, siekdami pagerinti galimybes moterims Lietuvos kino industrijoje. Šis bendradarbiavimas skatina įvairias veiklas, tokias kaip diskusijos, mentorystės programos ir karjeros ugdymo renginiai, kurie prisideda prie lyčių lygybės audiovizualiniame sektoriuje.
Motinystė ir darbas kino industrijoje
Motinystės ir reiklios kino karjeros derinimas kelia unikalių iššūkių. Operatorė Rachel Morrison pokalbyje su operatore Autumn Durald dalijasi savo patirtimi: „Visada turėjau planą būti ir mama, ir operatorė, bet galiausiai pasiekiau tašką, kai pagalvojau: „Kaip, po velnių, gali būti operatorė ir motina vienu metu?“
Arnold su kolegomis (2024) atliktas tyrimas nagrinėja motinystės ir darbo santykį kino industrijoje. Tyrimas atskleidė, kad motinos dažnai susiduria su marginalizacija – joms ribojamos galimybės užimti vadovaujančias pareigas ir dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.
Rachel Morrison teigia: „Turite 30-40 metų amžiaus langą, kad išgarsėtumėte, tačiau, deja, tai puikiai sutampa su mūsų biologiniu laikrodžiu.“ Tad lyg atsiranda sankirta tarp norėjimo siekti karjeros ir šeimyninio gyvenimo.
Daugelis moterų patiria nuolatinį spaudimą derinti šeimos atsakomybes su reikalavimais darbe, o tai dažnai sukelia kaltės jausmą ir apgailestavimą, kai asmeniniai poreikiai lieka nuošalyje. Viena tyrimo dalyvių prisiminė atvejį, kai jos vaikas verkė filmavimo aikštelėje, sakydama: „Jei nori gerai nufilmuoti, negali galvoti apie tai, kad tavo alkanas vaikas tavęs laukia.“
Labai svarbu suprasti, kad motinystės patirtis kino industrijoje priklauso nuo vietinio konteksto, įskaitant valstybės politiką ir visuomenės požiūrį į šeimą. Šie veiksniai daro didelę įtaką motinų darbo sąlygoms, todėl juos būtina įvertinti, kai diskutuojama apie lyčių lygybę kino industrijoje.
Šaltiniai:
- https://www.musicbed.com/articles/career/cinematographers-autumn-durald-and-rachel-morrison-on-filmmaking-and-motherhood/%20
- https://www.ewawomen.com/film-industry-articles/lithuanian-film-centre-new-patron-of-ewa-network/%20
- https://womenintvfilm.sdsu.edu/wp-content/uploads/2024/01/2023-Celluloid-Ceiling-Report.pdf%20Arnold,%20S.,%20O%E2%80%99Brien,%20A.,%20Kaminskait%C4%97-Jan%C4%8Dorien%C4%97,%20L.,%20&%20%C5%A0alaj,%20J.%20(2024).%20%E2%80%9CI%20never%20thought%20about%20how%20much%20of%20a%20juggle%20it%20would%20be%E2%80%9D:%20motherhood%20and%20work%20in%20contemporary%20Lithuanian%20and%20Irish%20creative%20industries.%20Feminist%20Media%20Studies,%201%E2%80%9317.%20
- https://doi.org/10.1080/14680777.2024.2359494