Moterų vaidmuo stiprinant Lietuvos gynybą
Šiuo metu Lietuvoje apie 10-12% kariuomenės sudaro savanoriškai tarnaujančios moterys, tuo tarpu vyrai šaukiami privalomai devynių mėnesių tarnybai. Vis garsiau diskutuojama, ar šauktinių sistema turėtų būti taikoma ir moterims.
Kodėl tai taip svarbu?
Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą 2022 m. sustiprino supratimą, kad kariuomenės plėtra yra būtina stiprinant nacionalinį saugumą. Reaguodama į tai, Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. gynybai skirti 5-6% BVP – vieną didžiausių rodiklių tarp NATO šalių – ir iki 2038 m. išplėsti profesionalią kariuomenę iki 20 tūkst. karių.
Tačiau šiuos tikslus riboja demografiniai iššūkiai – be aktyvesnio moterų įsitraukimo juos pasiekti gali būti sunku. Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dar 2025 m. birželį pabrėžė: „Lietuva yra valstybė, įsipareigojusi visuotinio gynimosi principui, o Konstitucijoje nėra žvaigždutės, kur būtų parašyta ‘išskyrus moteris'”.
Tad Lietuva šiandien susiduria su panašia dilema, dėl kurios Norvegija ir Švedija įvedė lyčiai neutralų šaukimą: mažos valstybės, susiduriančios su rimtomis saugumo grėsmėmis, negali sau leisti neįtraukti pusės savo piliečių į gynybos planus. Pasak ministrės, „Jeigu norime turėti daugiau karių per artimiausius 5-10 metų, turėsime didinti moterų vaidmenį gynyboje”.
D. Šakalienė remiasi ir Ukrainos pavyzdžiu – šioje šalyje apie 60 tūkst. moterų tarnauja kariuomenėje, įrodydamos, kad „jos pajėgios atlikti nepaprastus dalykus”.
Moterų įsitraukimas į gynybos sistemą ne tik padeda spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumą, bet ir stiprina pačios kariuomenės veiksmingumą. Ypač tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, logistika ar strateginė komunikacija, kur svarbiausi tampa analitinis mąstymas, kūrybiškumas ir technologiniai įgūdžiai, o fizinė jėga vaidina vis mažesnį vaidmenį. Tyrimai rodo, kad mišrios – vyrų ir moterų – komandos priima labiau apgalvotus strateginius sprendimus, pasižymi geresne komunikacija, platesniu požiūriu ir didesne empatija. Tai leidžia teigti, kad didesnis moterų dalyvavimas gynyboje ne tik užpildo trūkumus, bet ir kelia visos sistemos kokybę bei atsparumą.
Moterys kariuomenėje – ne silpnybė, o stiprybė
RAND korporacijos tyrimai, naudojant įvairius metodus (interviu, apklausas, fokus grupes), nustatė, jog vieninteliai veiksniai, turintys realios įtakos dalinio veiksmingumui, yra lyderystė, paruošimas ir darbo krūvis – ne lytis.
Šias išvadas patvirtino ir praktinė patirtis Afganistane. Daugiau nei pusė karių pripažino, kad mišrios komandos neturėjo neigiamo poveikio vieningumui, o dažnai net padidino misijų sėkmės tikimybę. Moterų grupės sugebėdavo užmegzti ryšius su vietos gyventojais, prie kurių vyrai paprasčiausiai neturėdavo prieigos, taip užtikrindamos svarbios žvalgybinės informacijos surinkimą.
NATO tyrimai patvirtina, kad įvairovės principu veikiančios komandos priima geresnius sprendimus ir efektyviau veikia sudėtingose, kūrybiškumo bei inovacijų reikalaujančiose situacijose – tai tiesiogiai stiprina operacinį pranašumą. Tyrimai rodo, kad komandos su įvairiais nariais generuoja platesnį idėjų ir požiūrių spektrą, o integruotas lyčių perspektyvos požiūris veikia kaip jėgos daugiklis. Taip pat metu tyrimai laužo stereotipus apie moterų psichologinį„silpnumą” mūšio lauke. Bostono universiteto studijos duomenys atskleidė, kad moterų atsparumas koviniam stresui yra lygiavertis vyrų atsparumui, o ilgalaikis karo stresas abiem lytims daro panašų poveikį, taip paneigiant stereotipą apie moterų emocinį trapumą mūšio sąlygomis.
Ko galime išmokti iš kitų šalių?
Lietuvos svarstymai dėl lyčiai neutralaus šaukimo nėra unikalūs – daugelis sąjungininkių jau nuėjo šiuo keliu. Šių šalių patirtis rodo, kad moterų integracija kariuomenėje ne tik įmanoma, bet ir naudinga tiek gynybai, tiek visuomenei.
Norvegija 2015 m. tapo pirmąja NATO šalimi, įvedusia lyčiai neutralią privalomąją karo tarnybą. 2020 m. apie 33 % asmenų, baigusių pradinę privalomąją tarnybą, buvo moterys. Sistema buvo įgyvendinta apgalvotai: atranka grindžiama motyvacija, įvesta griežta nulinės tolerancijos politika priekabiavimui, o net ir bendri bendrabučiai, iš pradžių sukėlę diskusijų, galiausiai sustiprino karių tarpusavio vienybę.
Švedijoje 2018 m. atkurtas visuotinės gynybos modelis taip pat yra lyčiai neutralus. Jis apima tiek karinę, tiek civilinę tarnybą, įtraukiant tokias sritis kaip kibernetinė gynyba.
Kanada moterų integraciją pradėjo dar 1989 m., po žmogaus teisių tribunolo sprendimo. Šiandien moterys sudaro apie 16% ginkluotųjų pajėgų, o iki 2026 m. siekiama pasiekti 25%.
Psichologiniai aspektai
Vis dėlto tyrimai rodo, kad moterys kariuomenėje dažnai susiduria su specifiniais psichologiniais sunkumais, kurių priežastis dažniausiai slypi instituciniuose veiksniuose. RAND analizė atskleidė, jog didžioji dalis skirtumų tarp vyrų ir moterų karių psichikos sveikatos rodiklių paaiškinami seksualinio priekabiavimo, diskriminacijos ir smurto patirtimis. Kai šie veiksniai eliminuojami, psichologinės gerovės skirtumai beveik išnyksta. Tai leidžia daryti išvadą, kad problema nėra moterų dalyvavimas kariuomenėje, o pati institucija, kuri ne visuomet užtikrina saugią ir pagarbią darbo aplinką savo kariams.
Išvada
Tyrimai ir praktinė patirtis iš įvairių šalių rodo, kad moterų integracija į kariuomenę yra ne tik įmanoma, bet ir naudinga tiek gynybos efektyvumui, tiek lygybei. Mišrios komandos, kuriose dirba vyrai ir moterys, priima labiau apgalvotus sprendimus, geriau komunikuoja ir pasižymi didesniu kūrybiškumu. Tyrimai JAV ir Kanadoje parodė, kad vyrai, dirbdami kartu su moterimis, palaipsniui keičia požiūrį į jų tarnybą – skepticizmas mažėja per realią patirtį, o ne formalų mokymą. Psichologiniai tyrimai patvirtina, kad dauguma problemų kyla ne dėl pačios tarnybos, o dėl diskriminacijos, seksualinio priekabiavimo ar nepakankamos institucinės apsaugos. Tai reiškia, kad pagrindinė sėkmės sąlyga – ne riboti moterų įsitraukimą, o užtikrinti saugią, pagarbią ir profesionalią aplinką.
Tokiu būdu galima ne tik išnaudoti visą visuomenės potencialą, bet ir sustiprinti kariuomenės veiksmingumą bei atsparumą.
Šaltiniai:
Boston University. (2011). Combat stress: Women as resilient as men. https://www.bu.edu/articles/2011/combat-stress-women-as-resilient-as-men/
Caliber.az. (n.d.). Lithuania eyes military growth with greater inclusion of women. https://caliber.az/en/post/lithuania-eyes-military-growth-with-greater-inclusion-of-women
Carnegie Endowment for International Peace. (2024). Europe’s conscription challenge: Lessons from Nordic and Baltic states. https://carnegieendowment.org/research/2024/07/europes-conscription-challenge-lessons-from-nordic-and-baltic-states?lang=en
Council on Foreign Relations. (n.d.). Through a gender lens: The need for robust research on diversity and military effectiveness. https://www.cfr.org/blog/through-gender-lens-need-robust-research-diversity-and-military-effectiveness
European & Me. (n.d.). Being a different soldier: Lithuanian women in the armed forces. https://europeandme.eu/being-a-different-soldier-lithuanian-women-in-the-armed-forces/
Euronews. (2025, January 17). Lithuania vows to raise defence spending to 5-6% of GDP to combat threat from Russia. https://www.euronews.com/my-europe/2025/01/17/lithuania-vows-to-raise-defence-spending-to-5-6-of-gdp-to-combat-threat-from-russia
Georgetown Institute for Women, Peace and Security. (2021). Culture, gender, and women in the military. https://giwps.georgetown.edu/wp-content/uploads/2021/10/Culture_Gender_Women_in_the_Military.pdf
Government of Canada. (2020). Women in the Canadian Armed Forces: The facts speak for themselves. https://www.canada.ca/en/department-national-defence/maple-leaf/defence/2020/02/women-in-the-canadian-armed-forces-the-facts-speak-for-themselves.html
Institute of Central Europe. (n.d.). Women in the army: Compulsory military service in the Nordic and Baltic states. https://ies.lublin.pl/en/comments/women-in-the-army-compulsory-military-service-in-the-nordic-and-baltic-states/
Jason Institute. (n.d.). Women in the Dutch and Norse armies. https://jasoninstitute.com/women-in-the-dutch-and-norse-armies/
Journal of Military Studies. (2024). Women’s integration in military forces. https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/13523260.2024.2391261
Lithuanian Armed Forces. (n.d.). Military service. https://kariuomene.lt/en/who-we-are/military-service/23649
LRT. (n.d.). Lithuanian defence minister: Women must play a greater role in the military. https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2589870/lithuanian-defence-minister-women-must-play-a-greater-role-in-the-military
RAND Corporation. (n.d.). Women in the military: Research brief. https://www.rand.org/pubs/research_briefs/RB7515.html
NATO. (2024). Military voices on the gender perspective: A NATO anthology. NATO Defence College. https://www.nato.int/nato_static_fl2014/assets/pdf/2024/6/pdf/20240614_NU_GENAD_Military-Voices-Anthol.pdf
NATO. (2024, May 6). The 48th annual conference for the NATO committee on gender perspectives focused on „military planning and partnerships: A new era of gender perspective at NATO”. https://www.nato.int/cps/en/natohq/news_225304.htm
NATO Allied Command Transformation. (2024, November 27). Gender perspectives and warfighting advantage. https://www.act.nato.int/article/gender-perspectives-warfighting-advantage/
SAGE Journals. (2024). Gender integration in military operations. https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0095327X241298608