Moterų kontracepcija

Kontracepcija – tai medikamentų ar kitų priemonių naudojimas, siekiant išvengti nėštumo ar lytiniu keliu plintančių ligų. 

Kontraceptinės priemonės egzistuoja jau daugelį metų, pradedant senąja egipto civilizacija. Tuomet moterys vietiniu būdu naudodavo krokodilo išmatas, siekdamos išvengti nėštumo. Laikams besikeičiant, keitėsi ir naudojamos priemonės. Aštuonioliktame amžiuje tapo populiarios įvairių augalų nuoviros, o galiausiai 1950-aisiais Amerikoje prasidėjo kontraceptinės tabletės perversmas. Svarbu paminėti, jog kontraceptinės tabletės atsiradimas žymi ne tik biomedicinos, bet ir socialinį perversmą. Savo knygoje “The Birth of the Pill” Johnatan Eig aprašo gilesnę šio išradimo prasmę: galimybe moterims pasirinkti savo kasdienybę, siekti edukacijos ar karjeros ir susilyginti su vyrais įvairiuose darbo sektoriuose. 

Nuo kontraceptinės tabletės atsiradimo įvyko begalė pokyčių, kurie suteikė pradžią ir kitokioms kontraceptinėms priemonėms. Lietuvoje šiuo metu kontraceptinės priemonės yra skirstomos į itin efektyvias, efektyvias ir mažiau efektyvias. Itin efektyvi kontraceptinė priemonė, suteikianti 99.2 – 99.9 % apsaugą, yra negrįžtama sterilizacija. Tačiau daugelis žmonių renkasi efektyvią kontracepciją, apsaugančia nuo nėštumo 99.7 % atvejų – kontraceptines injekcijas, tabletes, makšties žiedus ir pleistrus. Galiausiai, mažiau efektyvios priemonės, tokios kaip prezervatyvai ar spermicidiniai preparatai (įvairūs vietinio naudojimo kremai skirti moterims, kurie laikinai panaikina spermos veiklumą), apsaugo tik 72-82% atvejais. 

Nors kontraceptinės priemonės yra gausiai paplitusios, jų veikimo principas daugeliui vis dar yra nežinomas. Beveik visos efektyvios kontraceptinės priemonės (išskyrus vario spiralę) yra pagrįstos hormoniniu veikimo principu. Šios priemonės turi dvi pagrindines veikliasias medžiagas: hormonus progesteroną ir estrogeną. Šie hormonai yra reikalingi bendram moters organizmo apytakos palaikymui bei menstruacinio ciklo reguliavimui. Progesteronas yra atsakingas už gimdos gleivinės palaikymą nėštumo metu bei menstruacinio ciklo reguliavimą. Estrogenas yra atsakingas už pirminių bei antrinių lytinių organų vystymąsi bei ovuliacijos reguliaciją menstruacinio ciklo metu. Kuomet šie hormonai yra naudojami kaip kontraceptinė priemonė, didelė progesterono koncentracija organizme palaiko gimdos gleivinę, o estrogenas reguliuoja “kraujavimą”. Kartu veikdami šie hormonai organizme sukuria iliuziją, jog moteris jau yra “apvaisinta”, todėl ovuliacija neįvyksta ir nėra kiaušinėlio, kuris gali būti apvaistinas. Kadangi nėra kiaušinelio, kuris gali būti apvaistinas, nėra ir galimybės pastoti. Ne tik tai, tačiau šie hormonai taip pat sutvirtina gimdos gleivinę, taip apsunkindami spermos patekimą į kiaušintakius. Žinoma, šis kontracepcijos būdas nuo neštumo neapsaugo 100%, tad garantuoti jog ovuliacija tikrai neįvyko – praktiškai neįmanoma. 

Ši kontraceptinė priemonė skamba kaip puikus būdas išvengti nėštumo, tačiau ar viskas iš tikrųjų taip paprasta? Hormoninės kontraceptinės priemonės turi įvairių privalumų: reguliaraus menstruacinio ciklo palaikymas, menstruacinių skausmų sumažinimas, probleminės aknės palengvinimas bei lėtinių gimdos uždegimų slopinimas. Nepaisant to, ši apsaugos priemonė nuo nėštumo turi ir begalę neigiamų efektų: galvos skausmas, vėmimas, krūtų skausmas. Rimtesnės problemos apima padididėjusį kraujospūdį, padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika bei padidėjusi krešulių susiformavimo rizika. Taip pat svarbu paminėti, jog hormoninės kontraceptinės priemonės neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų. 

Kaip ir minėta anksčiau, kontraceptinės priemonės yra svarbios ne tik iš fiziologinės, bet ir iš socialinės perspektyvos. Kontraceptinių priemonių, tokių kaip moteriškų arba vyriškų prezervatyvų naudojimas, gali veikliai apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. 2020 metais Pasaulio Sveikatos Organizacija nustatė 374 milijonus naujų lytiškai plintančių ligų atvejus, iš kurių 129 milijonai buvo chlamidiozė, 82 milijonai gonorėja, 7.1 milijonas sifilis ir 156 milijonai trichomoniazė. Šie milžiniški skaičiai suteikia kelias itin svarbias įžvalgas: švietimas apie kontraceptines priemones bei jų prieinamumas. Šiuo metu nemokamus prezervatyvus dalina tik Prancūzija (18-25 metų žmonėms) bei Airija (visų amžių žmonėms). 2021 metų žiniomis, kontraceptinių priemonių prieinamumas Lietuvoje buvo pažymėtas kaip 50,6%. Taip pat svarbu paminėti, jog seksualinis švietimas Lietuvos mokyklose vis dar nėra itin išvystytas – galbūt dar viena priežastis, prisidedanti prie tokio mažo šių priemonių prieinamumo. 

Nepaisant mažo prieinamumo Lietuvoje, 2021 metais buvo imtasi iniciatyvų. 2021 metų kovo mėnesį Sveikatos Ministras Pirmininkas pasirašė nuosprendį kontraceptines tabletes Levonorgestrel įtraukti į valstybės kompensuojamų vaistų sąrašą. Tai reiškia, jog paauglėms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi ginekologinėmis paslaugomis, šis preparatas bus išrašomas nemokamai. Toks nuosprendis suteikia mergaitėms bei moteris asmeninę bei seksualinę autonomiją ir suteikia prieinamumą visoms moterims, nepaisant jų asmeninės padėties! 

Kontraceptinių priemonių naudojimas yra asmeninis pasirinkimas. Kiekviena moteris ir vyras privalo turėti teisę šį sprendimą priimti asmeniškai su gydytojo suteikta pagalba. Didžiausią įtaką šiam sprendimui daro seksualinis švietimas bei kontraceptinių priemonių prieinamumas.
Tačiau kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šių aspektų išryškinimo visuomenėje: 

• Saviedukacija apie kontraceptines priemones ir jų veikimo principus ; 
• Žinios skleidimas apie nemokamas kontraceptines tabletes Lietuvoje ; 
• Nemokamų prezervatyvų dalinimas (amžiaus grupę atitinkančiuose) renginiuose ; 
• Lytinio švietimo gerinimas mokyklose ; 

Šaltiniai:

1. Kontraceptinių priemonių įvairovė, ginekologo konsultacijos svarba ir sugrįžtantis vaisingumas | Privačios medicinos centrai | Kardiolitos Klinikos. (2024). Kontraceptinių Priemonių Įvairovė, Ginekologo Konsultacijos Svarba Ir Sugrįžtantis Vaisingumas | Privačios Medicinos Centrai | Kardiolitos Klinikos. https://www.kardiolitosklinikos.lt/apie-ligas/26/kontraceptiniu-priemoniu-ivairove-ginekologo-konsultacijos-svarba-ir-sugriztantis-vaisingumas:698;
2. The History of Birth Control: Early Methods, Legal Issues, & More. (2022). Healthline. https://www.healthline.com/health/birth-control/history-of-birth-control#controversies;
3. Kompensuojamoji kontracepcija paauglėms – medicinos mokslo įrodymai. (2021). Lietuvos Akušerių Ginekologų Draugija. https://www.lagd.lt/data/public/uploads/2021/03/2021-03-30-lagd-kompensuojamoji-kontracepcija-paauglems.pdf;
4. Cooper DB, Patel P, Mahdy H. Oral Contraceptive Pills. In: StatPearls. StatPearls Publishing, Treasure Island (FL); 2023. https://europepmc.org/article/NBK/nbk430882;
5. DeMayo, F. J., Zhao, B., Takamoto, N., & Tsai, S. Y. (2002). Mechanisms of Action of Estrogen and Progesterone. Annals of the New York Academy of Sciences, 955(1), 48–59. https://doi.org/10.1111/j.1749-6632.2002.tb02765.x;
6. NHS Choices. (2024). Combined pill – Your contraception guide. https://www.nhs.uk/conditions/contraception/combined-contraceptive-pill/;
7. World. (2023, July 10). Sexually transmitted infections (STIs). Who.int; World Health Organization: WHO. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/sexually-transmitted-infections-(stis);
8. Contraception in Europe, why is it only free in some EU countries? (2023, February 13). Euronews; Euronews.com. https://www.euronews.com/2023/02/13/free-condoms-why-do-some-eu-members-provide-them-and-others-do-not