Naujienos

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis

  • 2023-12-07
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis – vidutinis darbo užmokesčio skirtumas tarp dirbančių vyrų ir moterų. Tai yra įsisenėjusi nelygybė, paplitusi daugelyje šalių ir sektorių. Šis atotrūkis yra ilgalaikė problema, kurią lemia įvairūs veiksniai.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis – vidutinis darbo užmokesčio skirtumas tarp dirbančių vyrų ir moterų. Tai yra įsisenėjusi nelygybė, paplitusi daugelyje šalių ir sektorių. Šis atotrūkis yra ilgalaikė problema, kurią lemia įvairūs veiksniai.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis apima ne tik diskriminaciją dėl darbo užmokesčio, bet ir įvairią nelygybę, susijusią su moterų galimybėmis įsidarbinti, tobulėti ir gauti atlygį.

Pagrindinės moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo priežastys Europos Sąjungoje:
  • Maždaug 24% viso vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo galima paaiškinti tuo, kad santykinai mažai apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, priežiūros, sveikatos priežiūros ar švietimo, dirba daugiau moterų;
  • Moterys vidutiniškai daugiau valandų dirba neapmokamą darbą, pavyzdžiui, prižiūri vaikus ar atlieka namų ruošos darbus. Todėl lieka mažiau laiko apmokamam darbui. Remiantis 2020 m. duomenimis, 28% moterų Europos Sąjungoje dirba ne visą darbo dieną, tuo tarpu vyrų tik 8%;
  • Moterys daug dažniau daro karjeros pertraukas nei vyrai: 2018 m. trečdalis ES dirbančių moterų nutraukė darbą dėl vaikų priežiūros, palyginti su 1.3%. vyrų;
  • Moterys taip pat užima mažiau vadovaujančių pareigų: 2020 m. ES jos sudarė 34% vadovų, nors sudaro beveik pusę darbuotojų. Jei pažvelgtume į atotrūkį skirtingose profesijose, moterų vadovių padėtis yra nepalankiausia: jos uždirba 23% mažiau per valandą nei vyrai vadovai.

Didžioji dalis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ES yra neaiškūs ir nesusiję su tokiais veiksniais kaip išsilavinimas ar darbo pobūdis. Didesnis darbo užmokesčio skaidrumas padėtų atskleisti nesąžiningus darbo užmokesčio skirtumus dėl lyties ir padėtų su diskriminacija susiduriantiems asmenims siekti vienodo darbo užmokesčio. Vis dėlto, besivystančiose šalyse šis atotrūkis yra dar didesnis dėl nusistovėjusių tradicinių lyčių vaidmenų, ribotų moterų galimybių įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti, diskriminacijos darbo vietoje ir silpno darbo rinkos reguliavimo.

JAV profesorės Claudia Goldin, gavusios Nobelio ekonomikos premiją, tyrimas atskleidė, kad lyčių atotrūkiui didžiausią įtaką daro ne išsilavinimo lygis, kuris yra panašus tarp vyrų ir moterų išsivysčiusiose šalyse. Vietoj to, pagrindinis veiksnys, lemiantis šį atotrūkį, yra tėvystė. Vyrai ir moterys, neturintys vaikų, gauna panašias pajamas, tačiau atsiradus vaikams moterų pajamos gerokai ir ilgam sumažėja.

Mokslininkė teigė, kad net jei šeimos norėtų vienodai dalytis namų ruošos darbais, tai trukdytų jiems siekti karjeros aukštumų, dėl visuomenėje vyraujančios toksiškos darbo kultūros, kai tikimasi, kad darbuotojas pirmenybę teiks darbui, o ne asmeniniam gyvenimui. 

Kas galėtų sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį?
Socialinių ir kultūrinių normų pokyčiai

Moterims priskiriant daugiausia slaugytojų vaidmenis, o vyrams – sprendimų priėmėjų pareigas, įtvirtinami stereotipai ir ribojamos abiejų lyčių galimybės. Lygiateisiškumo užtikrinimas renkantis profesiją padeda kurti sąžiningesnę darbo aplinką, kurioje žmonės vertinami už savo įgūdžius ir gebėjimus, o ne varžomi pasenusių lyčių normų.

Skirtingas darbo vietų vertinimas

Darbas statybose, kuriose dominuoja vyrai, gali būti lygiavertis darbui vaikų priežiūros įstaigose, kuriose dominuoja moterys, atsižvelgiant į įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Toks perspektyvos pakeitimas skatintų sukurti teisingesnę atlyginimų sistemą. Taip paneigiama nuostata, kad tam tikros profesijos iš prigimties yra vertingesnės vien dėl lyties.

Didesnis valstybės finansavimas vaikų priežiūrai

Prieinama ir įperkama vaikų priežiūra suteikia motinoms galimybę visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir siekti karjeros galimybių neaukojant šeimos pareigų. Kai moterys turi patikimas vaikų priežiūros galimybes, jos turi geresnes galimybes išlaikyti nuolatinį darbą, siekti karjeros ir reikšmingai prisidėti prie ekonomikos.

Geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra darbovietėse

Kai darbovietėse įdiegiami lankstūs darbo grafikai, vaiko priežiūros atostogos ir parama vaikų priežiūrai, palengvėja priežiūros našta, kurią dažniausiai prisiima moterys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas vis dar yra didelė visuomenės problema visame pasaulyje. Besivystančiose šalyse tradiciniai lyčių vaidmenys, ribotos moterų galimybės, diskriminacija darbo vietoje ir silpnas darbo rinkos reguliavimas dar labiau didina atotrūkį. Šiai problemai spręsti reikia keisti kultūrines normas, iš naujo įvertinti skirtingas darbo vietas, neatsižvelgiant į lytį, didinti valstybinį vaikų priežiūros finansavimą ir skatinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą taikant lanksčią darbo vietos politiką. Šios priemonėmis leistų sukurti teisingesnę ir skaidresnę darbo aplinką, pagrįstą įgūdžiais ir indėliu, o ne pasenusiais lyčių stereotipais.

  1. The gender pay gap situation in the EU. European Commission. https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/justice-and-fundamental-rights/gender-equality/equal-pay/gender-pay-gap-situation-eu_en;
  2. Smith, M. Nobel Prize-winning Harvard economist Claudia Goldin: The gender pay gap will “never” close unless this happens. CNBC. https://www.cnbc.com/2023/10/10/nobel-prize-winner-claudia-goldin-the-gender-pay-gap-will-never-close-unless-this-happens.html;
  3. Equal pay for work of equal value. UN Women – Headquarters. https://www.unwomen.org/en/news/in-focus/csw61/equal-pay;
  4. Smialek, J. Claudia Goldin Wins Nobel in Economics for Studying Women in the Work Force. The New York Times. https://www.nytimes.com/2023/10/09/business/economy/claudia-goldin-nobel-prize-economics.html;
  5. Vyriausybės statistikos departamentas. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize