Moterų archetipai filmuose

Kultūros istorikė Kassia St Clair knygoje „The secret lives of colour“ pažymi, jog spalvų išskirstymai į „berniukų“ ir „mergaičių spalvas“ atsirado tik XX a. viduryje. Netrukus po Antrojo Pasaulinio karo, rožinė tapo išskirtinai moterų spalva, nuo Marilyn Monroe legendinės rožinės suknelės filme „Gentlemen prefer blonds“ iki Mamie Eisenhower suknelės per jos vyro inauguraciją. Tai paskatino rožinės spalvos tendenciją ir liko kaip „standartinė“ moterų spalva, kuri reiškė švelnumą ir paklusnumą. Šiuo metu kyla hyperfeminine judėjimas, kuriame feministės rožinį atspalvį laiko empowerment simboliu.

Šių metų vasarą pasirodžiusiame filme „Barbė“ nuo aprangos iki peizažo yra pateikta rožiniu atspalviu. Nei viena iš veikėjų nėra pateikiama švelni ar paklusni, visos atlieka kokią nors svarbią ir įprasminančią rolę – prezidentė, chemikė ir pan. Taip pat, filmas suteikia moterims erdvės būti pažeidžiamomis ir reikšti savo nuomonę.

Neretai filmuose yra pateikiamos dvi stereotipinės ir seksistiškos moterų kategorijos. Hyperfeminine- itin išreiškianti moteriškumą mergina. Ji pateikiama kaip rožinę spalvą mėgstanti, švelni, tačiau lėkšta ir perdėtai emocionali. Jos priešingybė – „kieta“ mergina (angl. cool girl), kuri mėgsta alų, krepšinį, yra protinga, nekenčia rožinės ir yra neprisirišanti. 

Filmo „Kaip prarasti vaikiną per 10 dienų“ veikėja Andie yra cool girl įsikūnijimas. Jos priešingybė – draugė Michelle. Vienoje scenoje šią paliko vaikinas, nes ši po dviejų dienų pasakė, jog myli jį, verkė sekso metu ir nenustojo skambinti telefonu. Draugė veiksmai paskatino Andie sukurti straipsnį „Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų“. Ši sukuria hyperfeminine moters repliką bendraudama su Benjamin: dekoruoja namus rožine spalva, sukuria albumą jų potencialių vaikų nuotraukų ir pan. Vėliau filme šią „kaukę“ nusimeta, kai lanko vaikino tėvus. Spoiler alert – jis tuomet ją pamilsta. Filmo idėja reikia mylėti save tokia kokia esi, bet tik jei esi cool girl?

Filme „Užsispyrusi blondinė“ pagrindinė veikėja Elle Woods vėl pateikiama kaip rožinę mėgstanti blondinė. Pasiryžusi įstoja į Harvardo universitetą.  Tačiau ji vis tiek yra kitų vertinama kaip kvaila mergina.

Taip pat dažnai filmuose hyperfeminine moterys pateikiamos kaip antagonistės. Pavyzdžiui, filme „Naujokė“ Regina yra hyperfeminine, o Cady yra jos priešingybė. Cady spalvų paletė yra neutrali, ji pateikiama kaip protinga, nuoširdi.  

Tuo metu, kai šie filmai pasirodė didžiuosiuose ekranuose, atsirado žargonas bimbo. Tai dažniausiai išreiškiama kaip blondinė mergina, kuriai patinka rožinė. Tačiau 2020 metais, tapo vienu iš empowerment simboliu. Bimbo nereiškia, jog esi kvaila, tai džiaugimasis moteriškumu ar queerness.

Filmai ne tik hiperbolizuoja hyperfeminine moterų elgesį, jog jos per daug reiklios ir emocionalios ir pežeidžiamos, bet neretai pateikiamos kaip išprotėjusios. Tai įspraudžia jaunas moteris į rėmus, jog jos turi būti „kietos“, jog jas matytų kaip protingas.

Šaltiniai:

C. Thorp (2023). The colour pink and how the new Barnie film might subvert our expectations. https://www.bbc.com/culture/article/20230718-the-colour-pink-and-how-the-new-barbie-film-might-subvert-our-expectations