Lygios galimybės: dialogai apie įtrauktį ir lygybę
Sausio 25d., bendradarbiaujant kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija, organizavome retai užvedamą, bet ypač svarbią diskusiją. Siekėme suteikti daugiau matomumo iššūkiams karjeros ir darbo srityse su kuriais susiduria moterys turinčios klausos negalią, pristatyti padėtį Lietuvoje ir paskatinti neignoruoti su tuo susijusių problemų. Daugiau apie tai pasakojo ir į reikšmingus klausimus atsakė 4 dalyvės.
Produktyvią diskusiją plėtojo:
Marija Mireckaitė – kultūros komunikacijos specialistė, pastaraisiais metais daugiausiai dėmesio skirianti kinui. Marija jaučia didelę meilę juostinei fotografijai, 2023-ųjų vasarą „Radio Vilnius“ eteryje Marija pradėjo vesti laidą laidą„Female Gaze“, kurioje kalbina fotografijos srityje kuriančias moteris.
Ieva Kontenytė ir Samanta Budžytė yra „Raudoni žandukai” įkūrėjos. Abi merginos vykdo savanoriškas veiklas bei iniciatyvas, susijusias su kurčiais žmonėmis – skatina būvimą kartu, bendravimą, kad žmonės neliktų vieni. Tiek Ieva, tiek Samanta yra kurčios, todėl gerai pažinodamos savo kurčiųjų bendruomenę, prisideda prie kurčiųjų žmonių gerovės.
Deimantė Jakubovskytė yra nevyriausybinės organizacijos „Lygiosios” įkūrėja ir projektų vadovė. Studijuodama politiką Nyderlanduose, Deimantė buvo dalis vietinio feministinio kolektyvo „Project4Equality„. Tiek dabar, tiek ir nuo jaunų dienų, Deimantė priešinasi seksizmui ir kovoja už lyčių lygybę.
Diskriminacija darbe dėl lyties
Nors moterų, stojančių į aukštąsias mokyklas, skaičius pralenkęs ir toliau tendencingai lenkia vyrų (pagal 2021 m. ES surinktus duomenis, 36 proc. moterų, 31 proc. vyrų), jos ES vidutiniškai uždirba 12,7 proc. mažiau už vieną darbo valandą nei vyrai. Atlyginimo dydžio statistika Lietuvoje ne itin skiriasi nuo ES vidurkio (12 proc.), tačiau didesnis atotrūkis fiksuojamas tarp aukštesnįjį išsilavinimą besirenkančių – 52 proc. moterų ir 38 proc. vyrų. Diskusijos metu buvo aptartos priežastys atlyginimo atotrūkio: trūkumas moterų sprendimų priėmimo, vadovaujamose pozicijose, kuriose ir atlyginimai aukštesni; nenoras moteris aukštinti pareigose; moterys dažniausiai turi kliūčių dirbti pilnus etatus, dėl tokių įsipareigojimų kaip vaiko ar šeimos nario priežiūra, tad ypatingai svarbu lankstus darbo grafikas, kurį dažniausiai siūlo tik žemesnėse, mažiau apmokamose pozicijose. Svarbu paminėti, jog kurčiosios moterys turi papildomų sunkumų susirandant darbą, dažniausiai tenka nekvalifikuoti darbai, yra gerokai mažesnis pasirinkimas net ir darbui nuotoliu. Diskusijos pašnekovės Samanta ir Ieva taip pat yra ir mamos – jos dalinosi, kad tai dar labiau apsunkina jų galimybes dirbti.
Darbe moterys susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacija, pradedant minėtu atlyginimo dydžiu, neužbaigiant stereotipu, jog vyrai „geresni vadovai“. Kai kurias problemas atspindi statistika, apie kitas galima tik nugirsti, kadangi duomenys apie jas nėra renkami. Viena jų – dviguba diskriminacija su kuria susiduria kurčiosios moterys – ir dėl lyties ir negalios. Būna atvejų, kai darbdavys nepalankiai žiūri į moterį su klausos negalia, nes kyla klausimai – kaip bendraus su kolegomis, kaip bendraus su darbdaviu ar klientais. Patys vadovai neretai nesiryžta ieškoti sprendimų prieinamumui. Retas, kas pasiryžta iššūkiui – priimti kurčią žmogų į savo kolektyvą.
Diskusijos metu atsižvelgta į įvairias problemas, tokias, kaip skirtingą vyrų ir moterų pripažinimą tam tikrose profesijose (aptarta politikos sfera ir fotografija), žemesnę moterų įdarbinimo statistiką, kurtiesiems pritaikyto nuotolinio darbo trūkumą (ypač pagelbėtų moterims, auginančioms vaikus), darbdavių nesidomėjimą kurčiųjų įtrauktimi ir mažą galimų darbo pozicijų pasirinkimą, kurtiesiems nepritaikytą švietimo sistemą.
Kaip prisidėti prie teigiamo pokyčio?:
- Skatinti moteris labiau pasitikėti savimi siekiant aukštesnių pozicijų (tiek tose profesijose kuriose dominuoja moterys, tiek kur vyrai). Aukštas pozicijas užimančios moterys neturėtų būti stebinantis dalykas ar išimtis
- Kalbėti bei diskutuoti apie problemas darbo vietoje atvirai, pranešti apie diskriminacijos atvejus, priekabiavimą. Skatinti kolegas nenumoti ranka į šias problemas. Patyrus diskriminaciją darbe, galite kreiptis: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą – lygybe@lygybe.lt. Taip pat galite teikti skundus į Valstybinę darbo inspekciją ir Darbo ginčų komisiją.
- Darbdaviai ir vadovai turėtų daugiau suprasti ir žinoti apie moterų su negalia galimybes, laikytis lygių galimybių politikos, ieškoti sprendimų ir pritaikyti darbo vietas žmonėms su negalia.
- Norime paskatinti nebijoti bendrauti su kurčiaisiais, tam nėra būtina gestų kalba. Po ranka kiekvienas turime išmaniuosius telefonus, kuriame visada surasime laukelį tekstui parašyti.
- Jei norite išmokti gestų kalbos lietuvių gestų kalbos metodinis skyrius teikia apmokymus, Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) veda apmokymus įmonėms ir įstaigoms didinti prieinamumui.
Dėkojame
Visiems dalyviams ir tikimės, kad diskusijos tiek apie moterų diskriminaciją pagal lytį, tiek pagal negalią visuomenėje bus vis dažnesnės ir drąsesnės – dauguma pokyčių įvyksta tik tuomet, kai apie problemas neleidžiame pamiršti ar jų sumenkinti.
