Smurtas artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje – tai smurtinis elgesys bet kokiuose santykiuose, kuriuo vienas iš partnerių siekia įgyti ar išlaikyti galią ir kontrolę kito intymaus partnerio atžvilgiu. Tai apima bet kokį elgesį, kuriuo gąsdinama, manipuliuojama, žeminama, izoliuojama, terorizuojama, prievartaujama, kaltinama, skaudinama ar žalojama.

Šio smurto auka gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, tikėjimo ar klasės. Smurto artimoje aplinkoje aukomis taip pat gali būti vaikas, kitas giminaitis ar bet kuris kitas namų ūkio narys. 

Smurtas šeimoje kenkia ne tik aukoms, bet ir jų šeimoms, draugams, bendradarbiams, liudininkams ir visai bendruomenei. Vaikai, susidūrę su tokiu smurtu, susiduria su rimtomis socialinėmis ir fizinėmis problemomis, nes tai normalizuoja smurtinį gyvenimo būdą ir didina riziką ateityje tapti aukomis arba smurtautojais.

Statistika Lietuvoje

Valstybės duomenų agentūros duomenimis Lietuvoje 2022 metais buvo užregistruota 6119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų artimoje aplinkoje. Tai sudaro 14.4% visų užregistruotų nusikaltimų.

Iš visų nukentėjusių asmenų

• 631 – vaikai iki 18 metų
• 1161 – vyrai
• 4327 – moterys

Iš užregistruotų 4388 kaltinamųjų smurtu, apie 86% (3789) buvo vyrai ir apie 14% (599) – moterys.

Vis dėl to svarbu paminėti, kad daugelis smurto artimoje aplinkoje aukų vengia kreiptis pagalbos dėl baimės, todėl duomenys netiksliai atspindi tikrąjį aukų skaičių, kurių yra dar daugiau.

Apžvelkime smurto artimoje aplinkoje tipus ir kaip juos atpažinti.

Smurtinio elgesio pavyzdžiai

Fizinis smurtas 

Fizinis smurtas artimoje aplinkoje apima įvairias prievartos apraiškas, įskaitant tyčinį smurtą, sukeliantį kūno sužalojimą ar diskomfortą. Tai apima visų rūšių fizinį smurtą, įskaitant atsisakymą suteikti partneriui medicininę pagalbą arba vertimą vartoti alkoholį ar narkotikus.

​​Kaip atpažinti fizinį smurtą? 

Fizinis smurtas gali būti atpažįstamas iš matomų žymių ant kūno, pavyzdžiui, mėlynių ar kiti sužalojimų. Be apčiuopiamų žalos įrodymų, labai svarbu atpažinti asmens elgesio pokyčius. Aukos gali patirti pastebimų pasikeitimų, pavyzdžiui, užsisklęsti savyje, jausti padidėjusį nerimą ar depresiją. Be to, labai svarbūs požymiai gali būti ir socialinio bendravimo pokyčiai, pavyzdžiui, izoliavimasis nuo kitų.

Seksualinis smurtas

Seksualinis kontaktas be sutikimo, pavyzdžiui, išprievartavimas, išpuoliai prieš lytines kūno dalis ar kitoks seksualiai žeminantis elgesys.

Kaip atpažinti seksualinį smurta?

Seksualinio smurtas gali būti laikomas vertimas nusirengti, santykiauti prieš valią, smurtiniai lytiniai santykiai arba vertimas žiūrėti ar atkartoti pornografinius veiksmus. Šie veiksmai peržengia asmens autonomijos ribas, todėl santykiuose sukuriama nepaprastai žalinga ir traumuojanti aplinka.

Psichologinis ar emocinis smurtas

Tai apima baimės sukėlimą bauginant, grasinant pakenkti sau, savo partneriui, vaikams, jų šeimai ir draugams arba izoliuojant nuo šeimos, draugų, mokyklos ar darbo. Tai taip pat apima asmens savigarbos menkinimą nuolat kritikuojant, įžeidinėjant ar žalojant jo santykius su artimaisiais.

Kaip atpažinti psichologinį/emocinį smurtą?

Psichologinis smurtas gali įgyti šias formas:

• Nuolatinė kritika
• Jausmų ignoravimas
• Manipuliavimas asmeniu 
• Veiksmų laisvės varžymas
• Trukdymas palaikyti santykius su artimaisiais
• Įsitikinimų išjuokimas
• Melas
• Viešas žeminimas

Ekonominis smurtas 

Tai smurtas, susijęs su šeimos finansais, kuris apima partnerio ar buvusio partnerio pinigų ir finansų kontrolę.

Kaip atpažinti ekonominį smurtą?

Norėdamas kontroliuoti savo auką, kaltininkas sąmoningai sukuria situaciją, kurioje auka tampa nuo jo ekonomiškai priklausoma. Pavyzdžiui:

• Partneriui neleidžiama dirbti ar įgyti išsilavinimą
• Turto gadinimas
• Iš partnerio atimamas uždarbis
• Kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiskai priimami finansiniai sprendimai
• Neduodami pinigai būtiniausioms reikmėms
• Vaiko išlaikymo atsisakymas tiek santuokos metu, tiek skyrybų atveju

Ištrūkimas iš smurtinių santykiu

Išeiti iš tokių santykių gali būti neįtikėtinai sunku dėl daugelio priežasčių, o sunkumai dažnai būna tarpusavyje susiję.

Emocinis prisirišimas. Tokie santykiai dažnai susiję su sudėtingu emocijų deriniu, įskaitant meilę, baimę, kaltę ir priklausomybę. Auką su smurtautoju gali sieti gilūs emociniai ryšiai, todėl gali būti sunku nutraukti santykius.

Izoliacija. Smurtautojai dažnai izoliuoja savo aukas nuo draugų ir šeimos, todėl aukai sunkiau ieškoti pagalbos ar pabėgti iš smurto aplinkos. Tokia izoliacija gali sukelti bejėgiškumo ir priklausomybės nuo smurtautojo jausmą.

Žema savivertė. Smurtautojai dažnai manipuliuoja savo aukomis ir jas kontroliuoja, todėl jų savigarba ir savivertė sumažėja. Aukos gali manyti, kad nusipelnė būti skriaudžiamos arba kad nebegali gyventi vieni.

Finansinė priklausomybė. Smurtautojai gali kontroliuoti aukos finansus, todėl aukai gali būti sunku išvykti, nes ji neturi lėšų arba yra finansiškai nepriklausoma. Tokia priklausomybė gali paskatinti jaustis įkalintam spąstuose.

Keršto baimė. Nukentėjusieji gali bijoti, kad palikę santykius, kuriuose smurtaujama, smurtautojas gali dar labiau smurtauti arba keršyti. Ši baimė gali būti didelė kliūtis kreiptis pagalbos arba nutraukti santykius.

Prievartos cikliškumas. Piktnaudžiavimo santykiai dažnai būna cikliški: smurto laikotarpiai, po kurių seka atsiprašymai, pažadai pasikeisti ir laikinas atokvėpis. Aukos gali puoselėti viltį, kad smurtautojas pasikeis, ypač tais laikotarpiais, kai smurto nėra.

Paramos ir išteklių trūkumas. Aukos gali neturėti galimybių naudotis paramos sistemomis, ištekliais ar informacija apie prieinamą pagalbą. Žinių apie prieinamą pagalbą trūkumas gali apsunkinti asmenų pastangas ištrūkti iš smurto situacijos.

Kaltė ir gėda. Smurtautojai dažnai manipuliuoja savo aukomis, kad jos jaustųsi kaltos arba gėdintųsi, taip sustiprindami jausmą, kad palikti santykius yra moraliai neteisinga. Dėl to gali kilti vidinių konfliktų, kurie trukdo priimti sprendimą išsivaduoti.

Vaikai ir šeimos ryšiai. Jei santykiai susiję su vaikais, auka gali nerimauti dėl to, kokį poveikį pasitraukimas turės vaikams, arba baimintis prarasti jų globą. Šeimos ir kultūriniai lūkesčiai taip pat gali turėti įtakos tam, kad asmenys liktų smurtiniuose santykiuose.

Smurto Ratas

Išeiti iš smurtinių santykių sunku dėl emocinio prisirišimo, izoliacijos, žemos savivertės, traumuojančio ryšio, finansinės priklausomybės, keršto baimės, paramos stokos ir kaltės jausmo. Tam įveikti reikia ne tik daug vidinės stiprybės, bet ir išorinės paramos iš draugų, šeimos ar specialistų.

Daugelis žmonių, patekusių į smurtinių santykių spąstus, pastebi, kad smurtas vyksta pagal tam tikrą modelį. Smurtas paprastai vyksta pasikartojančiu ciklu su skirtingais etapais. Šį modelį savo knygoje apibrėžė psichologė profesorė Lenore Walker.

Šis ciklinis reiškinys vyksta trimis skirtingais etapais, kurie sudaro pagrindinę sistemą, apibūdinančią smurto atoslūgius ir srautus tokiuose santykiuose.

Smurto rato etapai:

1. Įtampos didinimas 

Smurtautojas ginčijasi, pyksta, rėkia, kritikuoja, keikiasi ir rodo agresyvius gestus, kartais griebiasi prievartos ar grasinimų. Įtampa vis didėja, todėl auka jaučia gresiančią žalą.

2. Sprogimas

Įvyksta smurto aktas. Smurtautojai nekontroliuojamai „sprogsta”. Aukos vengia kreiptis pagalbos, nes bijo dar labiau pabloginti situaciją.

3. Medaus mėnuo

Po sprogimo smurtautojas gali atsiprašyti, išreikšti gailestį ir pažadėti pasikeisti. Jis gali kaltinti smurto protrūkį dėl apsvaigimo arba kontrolės praradimo. Po to situacija laikinai pagerėja, tačiau ciklas kartojasi ir įtampa atsinaujina.

Taigi, smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, kuri peržengia amžiaus, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, religijos ar klasės ribas, ji paliečia bet kurį asmenį, įskaitant vaikus ar kitus šeimos narius. Poveikis neapsiriboja vien tiesioginėmis aukomis, bet paveikia ir šeimas, draugus, bendradarbius, liudytojus ir visą bendruomenę. Smurtą šeimoje patyrę vaikai gali susidurti su ilgalaikiais socialiniais ir fiziniais sunkumais, normalizuoti smurtinį gyvenimo būdą ir padidinti riziką ateityje tapti aukomis arba smurtautojais. Atminkite, kad jūsų gerovė yra svarbiausia, o pagalbos ieškojimas yra drąsus žingsnis saugesnės ateities link.

• Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. 

• Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60000 ir bus suteikta informacija apie konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.

Šaltiniai:

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencija. (2023, October 31). Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos Ir Darbo Ministerija. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/smurto-artimoje-aplinkoje-prevencija 
2. Understanding Economic Violence against Women. (2023). https://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/EIGE_Factsheet_EconomicViolence.pdf 
3. Domestic violence. (2023, December 6). https://www.justice.gov/ovw/domestic-violence
4. Smurtas artimoje aplinkoje. (n.d.). Būk Stipri. https://bukstipri.lt/saa-kas-tai/smurtas-artimoje-aplinkoje/21