Seksualinis priekabiavimas

Seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas elgesys arba elgesys, kuris pažeidžia žmogaus orumą ar sukuria bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Gali pasireikšti įvairiose aplinkose: darbo, mokyklos, kitoje viešoje ar kibernetinėje bei iš įvairaus santykio žmonių: artimųjų, kolegų, draugų, romantinio partnerio.

Kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą?

• Nepageidaujami komentarai apie kūną
• Seksualinio pobūdžio juokeliai
• Psichologinis spaudimas atlikti seksualinio pobūdžio aktą siūlant kažką mainais
• Bet koks nepageidautinas fizinis kontaktas, žmogaus erdvės pažeidimas
• Nepageidaujami gašlūs žvilgsniai, spoksojimas
• Sekimas
• Masturbacija, lytinių organų demonstravimas, kai žmogus to nenori
• Nepageidaujamas pornografinių nuotraukų siuntinėjimas ir kt.

Flirtas ar seksualinis priekabiavimas?

Veiksmas buvo nepageidaujamas, įžeidžiantis, pažeidžiantis orumą, erdvę. Sukėlė nemalonų, nejaukų, nesaugų, priešišką jausmą, išreiškus tai garsiai, asmuo nepaiso ribų (juokeliai, spoksojimas ir pan.), tai laikoma seksualiniu priekabiavimu.

Statistika

Remiantis 2023 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl seksualinio priekabiavimo ES ir judėjimo „MeToo“ įvertinimo dokumentu: 

• Viena iš dviejų moterų (55 proc.) ES patyrė seksualinį priekabiavimą bent kartą nuo 15-os metų amžiaus;
• Darbo vietoje daugiau nei vienas iš penkių (beveik 23 proc.) žmonių patyrė fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą ir priekabiavimą;
• Apžvelgta, kad priekabiautojai, tiek aukos gali būti bet kokios lyties;
• Didžioji dalis seksualinio priekabiavimo darbo vietoje vyksta tarp kolegų ir daugelis atvejų yra susiję su vyrų hierarchija, 32 proc. visų aukų ES nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega arba klientas;
• Seksualinį priekabiavimą patiria 75 proc. aukštos kvalifikacijos profesijų darbą dirbančių ar aukščiausias vadovaujamas pareigas einančių moterų; 
• 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą;
• Tikimybė, kad jaunos moterys patirs seksualinį smurtą ir priekabiavimą, yra dvigubai didesnė nei jaunų vyrų atveju, o migrantės beveik dvigubai dažniau praneša apie seksualinį smurtą ir priekabiavimą nei moterys, kurios nėra migrantės.

Taigi daugelis tyrimų palaiko teiginį, jog seksualinis priekabiavimas susijęs su valdžia. Priekabiautojas naudojasi galios padėtimis, priekabiauja prie žmogaus, kuris jo manymu yra mažiau galingas. Jei priekabiautojas užima žemesnę padėtį, priekabiavimą naudojasi kaip įtakai ir galiai įgyti.

Pagal duomenis apie įtariamus (kaltinamus) ir nukentėjusius asmenis Lietuvos Respublikoje 2023 m. Sausio – Rugsėjo duomenis, kurie yra pateikti Informatikos ir ryšių departamento svetainėje. XXI Skyrius Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (149 – 153 straip.) yra užregistruoti 288 nukentėjusių asmenų. Tai reiškia, kad per 9 mėnesius nukentėjo beveik 300 asmenų.

Kodel statistika yra iskraipyta?

Seksualinis priekabiavimas ir užpuolimas yra vienas iš mažiausiai pranešamų nusikaltimų, todėl galima teigti, jog statistika negali pilnai parodyti priekabiavimo masto. 

Aukos nesikreipia pagalbos, nes: 

• Pasakodamos jaučiasi pažeidžiamos; 
• Nepasitiki teisėsauga;
• Nežino, kur kreiptis, neturi palaikymo sistemos;
• Jaučia gėda, kaltina save;
• Baiminasi priekabiautojo keršto;
• Neretai, jei auka žino priekabiautoją, jaučia atsakomybę;
• Bijo prarasti darba; 
• Nežino, kad įvykis yra seksualinis priekabiavimas.

Net jei aukos nusprendžia pranešti ir pasisakyti apie seksualinę prievartą, teisingumas nėra užtikrinamas. Pagal RAINN, remiantis 2010-2014 metų Teisingumo statistika, iš 1 000 išprievartavimų, 994 kaltininkai bus laisvėje. Tai reiškia, jog yra mažiau tikėtina kad prievartautojai bus įkalinti negu kiti nusikaltėliai. 

Reakcija į seksualinį priekabiavimą.

Svarbu aukai suteikti saugią ir jaukią aplinką pasipasakoti, išklausyti. Jei negali išklausyti – nukreipti auką tinkamą linkme gauti reikiamos pagalbis. Nesumenkinti aukos savijautos ar paties įvykio, priminti, jog tai nėra aukos kaltė. Taip pat svarbu nebandyti priversti aukos pranešti to policijai, suteikti laiko pačiam priimti sprendimus ir atsigauti po traumos. 

Patyrus seksualinį priekabiavimą.

Pirmiausia pasirūpinti savo saugumu. Tai yra traumuojanti patirtis, visos aukos emocijos ar reakcijos yra priimtinos. Svarbu ieškoti palaikymo artimųjų tarpe ar paprašyti pagalbos. Ją gali suteikti ne tik artimieji, bet ir paramos linijos. Taip pat galite kreipti pagalbos į mus, visada suteiksime emocinę paramą bei užtikrinsime konfidencialumą.

Apimtam emocijų, svarbu nepamiršti pasirūpinti savo sveikata bei saugumu: būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, policiją. Tai gali padėti sustabdyti nusikaltėlį, apsaugoti tave ir kitus žmones. Jei apsispręsi kreiptis į policiją geriausia yra išsaugoti įkalčius, pavyzdžiui, susirašinėjimų nuotraukas. 

Jei esi seksualinio priekabiavimo liudininkas.

Įsitikinus, kad tave supanti aplinka TAU yra pakankamai saugi, tačiau pastebi, kad netoliese esantis žmogus patiria seksualinį priekabiavimą: asmuo veržiasi į žmogaus asmeninę erdvę, nepadoriai liečia ir auka išreiškia, jog jai tai nepatinka (kūno kalba ar verbaliai). Identifikuok problemą, jei reikia nedelsdamas įsiterpk. Situacijos garsinimas padeda. Jei turi galimybių, stenkis pasirūpinti aukos emocinę būseną ir fiziniu saugumu. 

Seksistiniai juokeliai taip pat yra seksualinio priekabiavimo forma. Jei tokį išgirdai draugų rate, darbovietėje ar kt. tavo reakcija yra svarbi, nes ji gali turėti įtakos tokių juokelių tęstinumui. Jei įmanoma, paminėki, jog tai yra nepagarbu, prireikus – paaiškinki. Skatinkime asmeninių ribų užsibrėžimą ir jų gerbimą. 

Kur kreiptis?

Jei patyrėte ar patiriate seksualinį smurtą ar priekabiavimą, galite kreiptis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą tel. +370 706 63899, el. p. lygybe@lygybe.lt, www.lygybe.lt. Specialistai gali patarti kokių priemonių imtis, kokius įkalčius užfiksuoti ir kaip pateikti skundą. 

Taip pat galite kreiptis į Nacionalinį informacijos apie seksualinį smurtą centrą nemokamu numeriu 866169990 (I – V 15:00 – 17:00)

Pagalbos linija moterims veikia visą parą, psichologinė pagalba yra nemokama ir išlaikomas anonimiškumas. Tel. 8 800 66366. Jų tinklapyje gali susisiekti su savanoriai parašydama laišką, užmegzdama pokalbį iternetu (https://pagalbosmoterimslinija.lt).