Postfeminizmas ir jo apraiškos
Postfeminizmas – tai pasipriešinimas feministinėms idėjoms. Terminas atsirado maždaug 1980-aisiais, kaip priešiškas atsakas į antrosios bangos feminizmą, kuris siekė naikinti lyčių diskriminaciją ir keisti tradicines normas bei požiūrį į moters poziciją šeimoje, visuomenėje, politikoje. Didėjant moterų feminisčių gretoms, žiniasklaida ėmė skleisti postfeminizmo idėjas, teigiant, jog dėl itin ambicingų antrosios bangos feminizmo siekių, moterys tapo dar nelaimingesnės ir kad feministės jau pasiekė visus savo tikslus, tad feminizmas yra tiesiog nebereikalingas. Postfeminizmas nėra tas pats kas anti-feminizmas, tačiau postfeminizmą sudaro feministinių ir anti-feministinių idėjų kratinys.
Postfeminizmo apraiškos
Pasak mokslų daktarės ir feminizmo teoretikės Rosalind Gill, yra keletas pagrindinių postfeminizmo elementų:
- Nepriekaištinga moters išvaizda yra laikoma viena svarbiausių jos identiteto detalių, kuri turi būti prižiūrima atitinkamai pagal moterims keliamus standartus. Moters kūnas bei įvaizdis nuolat viešai ar privačiuose pokalbiuose analizuojamas ir kritikuojamas. Pavyzdžiui, straipsniai komentuojantys garsenybių figūros “netobulumus”, padidėjusį ar sumažėjusį svorį ar odos problemas.
- Moteriškumo/mergaitiškumo hiperseksualizavimas. Moteris matoma kaip sekso objektas. Tuo pat metu ji atsakinga už savo nepriekaištingą reputaciją (body count culture) ir lytinių santykių atveju atsakinga už apsaugą nuo lytiškai plintančių ligų ar nėštumo. Kuomet dažnu atveju vyras yra matomas kaip hedonistas, kuriam rūpi tik kūniški malonumai.
- Netiesioginis moters “sudaiktinimas”. Idealizavimas moters, kaip sekso ištroškusios būtybės. Tokia, kuri visada norės ir sutiks turėti lytinių santykių, o jei nesutiks, bus laikoma nuobodžia, pernelyg drovia. Tačiau pagal postfeministinį požiūrį, seksualus elgesys pateisinamas tik jaunai, lieknai, heteroseksualiai ir pagal visuomenės normas išvaizdžiai merginai.
- Individualizmas. Pagal postfeminizmą, moterų pasirinkimai keisti savo išvaizdą (pavyzdžiui plastinės operacijos, depiliacija) yra jų pačių laisvas ir racionalus pasirinkimas, o ne socialinių konstruktų ir toksiškų grožio standartų įtakos pasekmė.
- Gyvenimas – nesibaigiantis darbas. Žmogus (tačiau dažniausiai taikomasi į moteris) niekada nebus tobulas toks, koks yra. Per socialines medijas, marketingo strategijas yra brukiama idėja, jog privalai turėti tobulą figūrą (pavyzdžiui riebalus deginančių tablečių, siauro liemens korsetų reklamos), odą be trūkumų (anti-celiulitiniai geliai ir masažai, brangūs serumai nuo raukšlių), užsiimti sveika gyvensena (konsultacijos su dietologais, kasdienis lankymasis sporto klube ir mitybos planas be glitimo ir cukraus) ir būti tobula/u drauge/u, partnere/iu apgalvojančia/u visas detales… Dažniausiai tokios idėjos peršamos per sugėdinimą, problemos sukurimą (celiulitas, raukšlės bei kūno plaukuotumas medijose vaizduojamas kaip gėdingas). Sąrašas ilgas, bet esmė, jog vyrauja idėja, kad tavo gyvenime visada kažko trūksta ir turi nuolatos siekti tobulybės, kuri neegzistuoja.
- Lyčių kovos. Biologinių, psichologinių bei seksualinių vyro ir moters skirtumų išryškinimas, siekiant pateisinti lyčių nelygybę bei sistemingai išaukštinant vyriškumą.
- Ironija. Seksizmas, homofobija ar kitokia diskriminacija perteikiama pasitelkiant ironiją, humorą ir perkeltinę prasmę, taip nusikratant atsakomybės.
Postfeminizmo keliami pavojai
Postfeminizmas siekia sumažinti feministinių judėjimų pasiekimus, reikšmę bei išlaikyti lyčių nelygybę. Kadangi, tos idėjos yra maskuojamos “noru tobulėti”, “savęs priežiūra” ir “racionaliu savęs seksualizavimu”, postfeminizmą reikėtų analizuoti kritiškai. Postfeminizmo sklaida per socialines medijas bei žiniasklaidą, pakeitė tiek vyrų, tiek moterų požiūrį į moteris ir jų išgyvenimus bei didina riziką smurtiniams nusikaltimams prieš moteris.
Kaip atsikratyti postfeministinio požiūrio visuomenėje?
- Kritiškai analizuoti situacijas, reklamas, įrašus socialinėse medijose.
- Diskutuoti su kitais, padėti suprasti kodėl postfeminizmas yra mūsų visų problema.
- Atpažinti postfeminizmo pėdsakus savo mąstyme ir stengtis atsikratyti toksiško požiūrio į kitus bei save.
Išliekanti feminizmo svarba
Dažnai socialinėse medijose feminizmas formuojamas kaip ekstremaliai radikalus, nenaudingas ir nemadingas. Tačiau moterų judėjimas yra reikalingas kovoje dėl moterų teisių ir lygybės. Feminizmas yra judėjimas stumiantis lyčių lygybę į prioritetų sąrašo viršų, siekiantis užkirsti kelią seksizmui ir užtikrinti lygias galimybes moterims.
Nepaisant to, kad feministinis judėjimas pasiekė nemažą dalį tikslų nuo 19a. pabaigos, mūsų visuomenėje vis dar yra galybė problemų susijusių su moterų teisėmis bei lyčių lygybe. Modernėjant gyvenimo sąlygoms bei aplinkybėms vis atsiranda naujų barjerų siekiant lyčių lygybės.
Pagal EIGE atliktą 2023m. Lyčių lygybės indeksą Lietuva užima 17-tą vietą iš 27-ių Europos Sąjungos šalių, bei pagerino savo rezultatą lyginant su 2022m. statistika. Nepaisant to, Lietuva surinko žemesnį balą (64.1) nei bendras ES vidurkis (70.2). Lietuva prasčiausiai tvarkosi su moterų įtraukimu į sprendimo priemimo pozicijas bei lyčių segregacija švietime. Statistika nėra galutinė – duomenys apie smurtą nėra įtraukti į galutinį įvertinimą, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų.
Išvados
Nepaisant pasiekimų lyčių lygybės sferoje, akivaizdu, jog Lietuvoje feminizmas vis dar yra aktualus ir turime kur tobulėti. Postfeministinės idėjos yra vienas iš lyčių lygybės procesus lėtinančių mechanizmų, todėl svarbu susipažinti bei mokėti atpažinti, kaip šios gali daryti įtaką mūsų mąstymui, požiūriui bei tobulėjimui.
Šaltiniai:
- Allen, P.,(n.d) What is postfeminism?;
- Gill, R., (2007). Postfeminist media culture: Elements of a Sensibility;
- Gender Equality Index 2023: Towards a green transition in transport and energy. (2023, October 24). European Institute for Gender Equality