Naujienos

Visur stebima? Naujas socialinis fenomenas

  • 2026-04-13
  • Inesa Grybova
visur-stebima-lygiosios

Brajtono paplūdimyje deginosi moteris, kai prie jos priėjo nepažįstamas vyras su akiniais. Po kelių savaičių jai buvo atsiųstas TikTok vaizdo įrašas, tai buvo jų pokalbio įrašas, filmuotas iš vyro perspektyvos. Ji suprato, kad jis ją filmavo savo išmaniaisiais akiniais. Vaizdo įrašas surinko apie milijoną peržiūrų ir šimtus seksualiai išreikštinių bei niekinančių komentarų. Moteris vėliau prisipažino, kad pradėjo bijoti eiti į viešas vietas.

Tai ne pavienė istorija. Tai naujas fenomenas, kai išmanieji akiniai tampa ginklu prieš moterų privatumą ir saugumą, o pačios moterys – svetimų vyrų turinio projektų dalimi, kurio vienintelis tikslas peržiūros ir pelnas iš socialinių tinklų.

Išmanieji akiniai leidžia dėvinčiajam naudotis funkcijomis, kurios įprastai prieinamos išmaniajame telefone, t. y. žemėlapiais, muzikos leidimu ir vaizdo įrašų filmavimu. Laikui bėgant, išmanieji akiniai buvo sukurti taip, kad atrodytų kaip įprasti akiniai, todėl juos vis sunkiau atpažinti kaip įrašymo įrenginį.

Meta kompanija, valdanti WhatsApp, Facebook ir Instagram platformas, pradėjo pardavinėti išmaniuosius akinius 2021 metais. Tarp 2023 metų spalio ir 2025 metų vasario buvo parduota du milijonai porų tokių akinių. Šių populiarumas auga sparčiai, tačiau kartu auga ir moterų, tampančių slapto filmavimo aukomis, skaičius.

Meta teigia, kad jos išmanieji akiniai turi LED šviesą, kuri įsijungia įrašinėjant turinį, todėl aplinkiniams turėtų būti aišku, kad įrenginys veikia. Kompanija taip pat nurodo turinti klastojimo aptikimo technologiją, kuri neleidžia uždengti šios lemputės. Tačiau BBC tyrimas patvirtino, kad internete yra daugybė instrukcijų, paaiškinančių, kaip išjungti ar paslėpti šią šviesą slapto filmavimo tikslais, ir kai kurie šių metodų veikia sėkmingai. Visos nukentėjusios moterys tvirtina nemačiusios jokios lemputės, rodančios, kad akiniai įrašinėja. BBC kalbino šimtus panašių trumpų vaizdo įrašų TikTok ir Instagram platformose, paskelbusių vyrų, kurie teigia teikiantys patarimus, kaip užkalbinti moteris ir jas be sutikimo nufilmuoti. Daugeliu atvejų šie vaizdo įrašai akivaizdžiai filmuojami slapta, naudojant Meta išmaniuosius akinius.

Viena nukentėjusioji buvo pietų pertraukoje Londono parduotuvėje, kai ją užkalbino nepažįstamas vyras. Pokalbis tęsėsi lifte, kur jis paprašė jos telefono numerio. Moteris nesuprato, kad yra slapta filmuojama išmaniaisiais akiniais. Vaizdas buvo paskelbtas TikTok, kur sulaukė 1,3 milijono peržiūrų. Kadangi vaizdo įraše buvo matomas jos telefono numeris, moteris kelias savaites gavo nuolatinius skambučius ir žinutes, kartais vidury nakties. Vyrai pradėjo atvykti į jos darbo vietą, aiškinti, kad ji specialiai parodė savo telefono numerį, nes norėjo būti prieinamesnė.

Kita nukentėjusioji buvo sporto klube, kai vyras su išmaniaisiais akiniais paprašė jos numerio. Kitą dieną jai buvo atsiųstas to paties pokalbio vaizdo įrašas. Per šešias valandas nuo vaizdo įrašo paskelbimo internete jis sulaukė apie 50 000 peržiūrų ir daugybės įžeidžiančių komentarų apie tai, kaip moteris atrodė ir elgėsi. BBC savo tyrimo kalbino septynias moteris Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Australijoje, kurios buvo filmuojamos tokiu būdu. Jos visos tvirtino jaučiančios esančios išnaudojamos ir patiriančios didelį stresą sužinojusios, kad vaizdo įrašai buvo paskelbti internete be jų sutikimo.

Skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje ar JAV (šiuo metu daugiausiai užfiksuotų įvykių yra būtent ten), Lietuvoje ir Europos Sąjungoje teisinis reguliavimas yra griežtesnis ir suteikia didesnę apsaugą nuo tokio pobūdžio privatumo pažeidimų. Štai Lietuvos Respublikos Konstitucija 22 straipsnyje garantuoja, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafų ir kitų pranešimų perdavimas yra neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik įstatymo numatyta tvarka. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas neįsiskverbtų į asmens asmeninį ir šeimos gyvenimą. Taip pat, Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 2.23 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į privatų gyvenimą. Draudžiama be asmens sutikimo įsiskverbti į jo privatų gyvenimą stebint, fotografuojant, filmuojant ar kitaip fiksuojant privatų asmens gyvenimą. Šis draudimas galioja nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra viešoje, ar privačioje vietoje – svarbiausia yra tai, ar fiksuojamas asmens privatus gyvenimas. Galiausiai Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus. 167 str. nustato, kad neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas ar jos skleidimas be asmens sutikimo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Jei šie veiksmai padarė didelės žalos nukentėjusiajam arba buvo atlikti išnaudojant tarnybinę padėtį, bausmė gali būti griežtesnė.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos teisė apsaugo asmens privatumą ne tik privačiose, bet ir viešose erdvėse. Net jei filmavimas vyksta viešoje vietoje, jei fiksuojamas konkretaus asmens privatus gyvenimas (pokalbiai, elgesys, atpažįstamas veido vaizdas) be sutikimo ir tai paskelbta viešai, tai yra teisės pažeidimas. Tiesa, įrodinėjimo našta nukentėjusiajam asmeniui yra didelė, įrodyti, kad buvo pažeistas privatus gyvenimas nėra paprasta, nes savo esmė viešose vietose filmuoti galima. Tiesa, tokie vaizdo įrašai, kuriuose filmuojama moteris nežinodama, kad ji yra įrašinėjama ir dalinasi savo privačiais kontaktiniais duomenimis ar asmenine informacija, norisi tikėti, kad pažeidimas būtų pripažintas.

Taigi, ka motyvuoja vyrus įrašinėti moteris akiniais? Kai kurie vaizdo įrašų autoriai gauna pajamų iš klientų, kurie moka už konsultacijas ir patarimus, kaip kreiptis į moteris. Jei turinys yra pakankamai populiarus, nuomonės formuotojai taip pat gauna mokėjimus iš TikTok Creator Reward programos. Turinio kūrėjai, kurie analizavo šį fenomeną, teigia, kad vaizdo įrašai, filmuoti išmaniaisiais akiniais, remiasi tuo, kad žmonės, ypač moterys, nežino, jog yra įrašinėjami. Problema ne ta, ar filmavimas viešoje vietoje yra techniškai teisėtas tam tikrose jurisdikcijose, bet kaip kūrėjai išgauna vertę iš žmonių, kurie niekada nesutiko būti turinio dalimi. Ši dinamika apibūdinama kaip nieko nežinančių objektų pavertimas neapmokama darbo jėga, kai moterys tampa prekėmis pelno siekiančiose schemose. Ekspertai įspėja, kad ši išmaniųjų akinių naudojimo tendencija filmuoti žmones be sutikimo kelia rimtą pavojų moterų saugumui. Nevyriausybinės organizacijos, kovojančios prieš smurtą prieš moteris, teigia, kad akivaizdu, jog šio tipo akiniai bus naudojami kaip dalis žalingo seksualinio elgesio, kuris verčia moteris jaustis mažiau saugiomis ir pažemintomis.

Moterų apsaugos internete centro atstovai patvirtina, kad incidentų, kai moterys filmuojamos be jų sutikimo, daugėja. Per pastaruosius dešimt metų matomas ne tik šio elgesio augimas, bet ir jo įprastinimas bei normalizavimas. Šie veiksmai tampa daug įprastesni ir, deja, visuomenės vis labiau toleruojami. Nukentėjusios moterys patiria daugybinę žalą – riziką tapti deepfake technologijos aukomis, būtinybę nuolat saugoti savo privatumą net viešose erdvėse ir tapti diskusijų objektu socialinių tinklų komentarų skiltyse su pasauliniu pasiekiamumu. Trumpas vaizdo klipas gali būti panaudotas dirbtinio intelekto sukurtam deepfake turiniui, todėl toks moterų slapto stebėjimo plitimas yra ypač neraminantis.

Technologijų ekspertai pabrėžia, kad išmanieji akiniai yra įrašymo prietaisų, vis labiau skverbiančių visuomenes, išplėtimas, pvz., telefonų, išmaniųjų durų skambučių ir stebėjimo kamerų. Ankstyvosios rizikos vertinimo ataskaitos apie jų piktnaudžiavimą rodo, kad jis yra nukreiptas būtent prieš moteris. Meta kompanija tvirtina, kad jos produktai turi saugumo funkcijas, tačiau realybė rodo, kad šios priemonės gali būti lengvai apeinamos. 

Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja išmaniųjų akinių gamintojus, kad jie teikia prioritetą pelnui, o ne moterų saugumui ir gerovei. Ekspertai nurodo, kad gamintojai turėtų įdiegti efektyvesnes saugumo priemones, kurios realiai apsaugotų nuo piktnaudžiavimo, o ne tik deklaruoti jas marketingo tikslais. Šių problemų sprendimas, pasak ekspertų, greičiausiai bus teisinis – aiškesnis įrašančių akinių ženklinimas, griežtesnė reguliacija ir spartesnė teisės aktų adaptacija prie naujų technologijų. Tačiau amžiuje, kai nuolatinis viešųjų institucijų, įmonių ir privačių piliečių stebėjimas tampa norma, poreikis sparčiai prisitaikantiems privatumo įstatymams yra ypač skubus.

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė planus įvesti naujus įstatymus, kurie padarys baudžiamąja nusikaltimu daryti intymiąsias nuotraukas ar įrengti įrangą joms fiksuoti be sutikimo. Investuojama į policijos mokymą apie bekontakčius seksualinius nusikaltimus. Tačiau nukentėjusios moterys teigia, kad jų pasitikėjimas kitais žmonėmis sulaužytas. Slaptas filmavimas ir vaizdo įrašų skelbimas internete privertė jas abejoti, kuo jos gali būti tikros viešose erdvėse. Daugelis prisipažįsta, kad tiesiog buvo draugiškos, o dabar gaila, kad tas pasitikėjimas prarastas.

Oonagh, Dilara, Kate, Kim ir tūkstančiai kitų moterų tapo technologijų, kurios turėjo padaryti gyvenimą patogesnį, aukomis. Vietoj to šios technologijos paverstos ginklais prieš moterų privatumą, orumą ir saugumą. Išmanieji akiniai tapo įrankiu spręsti, kada ir kaip moterys gali būti filmuojamos, objektyvizuojamos ir paverčiamos pelno šaltiniu.

Kol įstatymai neatspindi realybės visose pasaulio šalyse, kol technologijų įmonės teikia prioritetą pelnui, o ne saugumui, kol visuomenė tyli ar toleruoja tokį elgesį, moterys ir toliau mokės kainą už technologijų pažangą savo privatumu, orumu ir saugumu. Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistema suteikia reikšmingai didesnę apsaugą nei kai kurios kitos jurisdikcijos, tačiau ir čia lieka didelių iššūkių – technologijos vystosi greičiau nei teisė gali prisitaikyti, o įstatymų įgyvendinimas praktikoje dažnai atsilieka nuo teorinių garantijų.

Šaltiniai: