Lyčių lygybės indeksas
2025 m. gruodžio 2 d. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė lyčių lygybės indeksą. Šio indekso tikslas yra vertinti lyčių lygybės pažangą Europos sąjungos valstybėse. Indeksą sudaro šešios pagrindinės sritys – darbas, pinigai, žinios, laikas, valdžia ir sveikata – bei dvi papildomos sritys: smurtas prieš moteris ir skirtumai pagal skirtingus veiksnius. Vertinama pagal 37 rodiklius visose 27 ES šalyse, o duomenys yra renkami nuo 2013 metų. Kiekviena sritis yra vertinama nuo 1 iki 100 bei sudaromas bendras kiekvienos šalies lyčių lygybės indeksas.
2025 m. leidimas žymi naują atskaitos tašką, nes pirmą kartą nuo 2013 m. indeksas iš esmės atnaujintas, atsižvelgiant į kintančią visuomeninę ir ekonominę aplinką, didėjantį skaitmenizacijos poveikį ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbą. Atnaujinimai apima patobulintus rodiklius, naujus duomenų šaltinius ir stipresnį dėmesį individualiems (ne tik namų ūkių) duomenims pinigų ir laiko srityse, todėl indeksas tiksliau atspindi šiandienos lyčių skirtumus. 2025 m. indeksas taip pat išlaiko ryškų intersekcinį požiūrį – analizuojama, kaip lytis sąveikauja su negalia, amžiumi, išsilavinimu, gimimo šalimi ar šeimos tipu, formuodama skirtingas moterų ir vyrų gyvenimo patirtis bei galimybių trajektorijas.
Lietuvos 2025 m. lyčių lygybės indeksas 60,9. Lietuva užima 14 vietą ES, geriausiai pasirodydama pinigų srityje (81,9 balo, 6 vieta). Prasčiausi rezultatai fiksuojami sveikatos srityje (24 vieta). Žemiausias balas stebimas galios srityje (34,6), tačiau šioje srityje pastebimas dižiausias progresas ir balas yra pakilęs 15,2 punkto dėl pagerėjusios ekonominės ir politinės galios. Tuo tarpu darbo srityje užfiksuotas nedidelis nuosmukis (–1,4).
Smurtas prieš moteris yra papildoma Lyčių lygybės indekso vertinimo sritis, tačiau Lietuvai šiuo metu negalima apskaičiuoti bendro sudėtinio rodiklio dėl nepakankamų duomenų. Vis dėlto pavieniai rodikliai rodo, kad 25 % Lietuvos moterų nuo 15 metų yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą, tai yra mažiau nei ES vidurkis (31 %). Net 58 % moterų patyrė smurto poveikį sveikatai, o 28 % moterų, per pastaruosius metus patyrusių smurtą, apie tai niekam nepranešė. Stambulo konvencija, laikoma išsamiausiu tarptautiniu dokumentu kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, Lietuvoje vis dar nėra ratifikuota, nors šalis ją pasirašė dar 2013 m.
Remiantis lyčių lygybės indeksu ir jo komponentais, Lietuvoje galima daryti kelias išvadas apie moterų ir vyrų padėtį. Užimtumo srityje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, tačiau lyčių atotrūkis didesnis tarp tėvų, imigrantų ir mažiau išsilavinusių žmonių. Profesinė segregacija išlieka reikšminga – tik 18 procentų informacinių ir komunikacinių technologijų specialistų yra moterys, o vadovaujančiose pareigose jų dalis siekia 38 procentų. Taip pat pajamų skirtumai mažėja – moterų uždarbis porose vidutiniškai sudaro 77 procentus partnerių pajamų, o pensijų atotrūkis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (vyrų pensijos 12 procentų didesnės).
Kalbant apie išsilavinimą, 71 procentas 30–34 metų moterų turi aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 53 procentais vyrų. Tačiau švietimo srityje išlieka lyčių segregacija: edukacijos, sveikatos ir gerovės, humanitarinių mokslų bei meno programose dominuoja moterys, o gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos programose – daugiausia vyrai, ir situacija pastarąjį dešimtmetį beveik nesikeitė. Namų ruošos darbai ir vaikų priežiūra vis dar labiau gula ant moterų pečių – 60 procentų moterų kasdien atlieka namų ruošos darbus, palyginti su 33 procentais vyrų, o 37 procentai moterų skiria daugiau nei penkias valandas vaikų priežiūrai, lyginant su 25 procentais vyrų.
Politikoje moterų dalis švelniai didėja, tačiau Lietuva neturi lyčių kvotų nei parlamentui, nei įmonėms. Įmonių valdybose moterų dalis išaugo iki 28 procentų, tačiau lyčių nelygybė išlieka ryški. Sveikatos vertinimas rodo, kad tik 45 procentai moterų ir 55 procentai vyrų mano, jog jų sveikata yra gera, o lyčių atotrūkis didėja, ypač tarp vyresnių žmonių ir neįgaliųjų. Šešiasdešimt penkerių metų moterys gali tikėtis apie 37 procentus likusio gyvenimo praleisti sveikai, o vyrai – 46 procentus.
Vis dar vyraujantys stereotipai atsispindi ir požiūryje į atlyginimus – 50 procentų moterų ir 65 procentai vyrų mano, kad vyrai uždirba daugiau dėl sunkesnių darbų. Tradicinės nuostatos apie vyro vaidmenį išlieka stiprios: 53 procentai moterų ir 61 procentas vyrų mano, kad svarbiausia vyro funkcija yra uždirbti pinigus, ypač vyresnių žmonių tarpe. Be to, Lietuvoje dažni kaltinantys požiūriai į moterų privatumo pažeidimus internete: 68 procentai moterų ir 71 procentas vyrų mano, kad moteris iš dalies atsakinga, jei jos intymios nuotraukos paskelbiamos be sutikimo.
Nors Lietuvos lyčių lygybės indeksas nuosekliai auga ir šiuo metu yra aukščiausias tarp Baltijos šalių ir rytinės Europos (įskaitant Lenkiją ir Balkanų šalis), vis tiek negalime nuleisti rankų. Svarbu užtikrinti patikimus duomenis apie smurtą prieš moteris, skatinti moterų dalyvavimą galios pozicijose ir nuosekliai mažinti nusistovėjusius stereotipus mūsų visuomenėje.
Duomenys pateikti remiantis https://eige.europa.eu/gender-equality-index/2025/country/LT