Naujienos

Mokslas turėtų tarnauti visiems – lyčių šališkumas mokslo srityje.

  • 2025-09-30
  • Gabija Danilinaitė
lyčių šališkumas mokslo srityje

Lyčių šališkumas moksle pasireiškia tuo, kad moterų patirtys, sveikata ir net indėlis į mokslą dažnai lieka antrame plane. Nuo mokslinių tyrimų dalyvių sudėties, publikacijų recenzavimo iki priemonių ir rezultatų pritaikymo visoms lyčių grupėms. Tai nėra tik istorijos palikimas – tai išlieka šiuolaikinėje akademijoje ir tiesiogiai veikia visuomenės sveikatą bei mokslo pažangą.

2022 metų analizė, publikuota Nature žurnale apie lyčių skirtumų pabrėžimus moksle, atskleidė, kad neuromokslų ir psichiatrijos straipsniuose lyčių skirtumai dažnai ignoruojami, nors jų įtraukimas leistų geriau suprasti sveikatos procesus ir pagerinti gydymo tikslumą. Kitaip tariant, net tada, kai yra aiškių įrodymų apie lyčių skirtumus, mokslas dažnai pasirenka jų netyrinėti. 

Nors dabar yra privaloma atsižvelgti į lytį kaip į kintamąjį veiksnį klinikiniuose tyrimuose, praktika vis dar yra stipriai šališka: 2019–2023 m. Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta 282 tyrimų, įtraukusių tik vyrus, o tik moterų – 169. Apie 90 % tyrimų apėmė abi lytis, bet moterims skirtas dėmesys išliko gerokai mažesnis. Šie skaičiai rodo, kad moterų sveikata vis dar nėra tame pačiame prioritetų lygyje kaip kitų. 

Šis lyčių šališkumas veikia ne tik patį mokslą, tačiau ir jo biurokratiją. Net kai tyrimas, atliktas įtraukus moteris, buvo laikomas statistiškai reikšmingesniu indėliu, recenzentai vis tiek buvo linkę dažniau rekomenduoti publikuoti straipsnius, kuriuose tiriami vyrai. Vyrų tyrimai turi apie 60 % tikimybę būti priimti, o moterų – vos apie 32 %. Tokia disproporcija ne tik menkina akademinį moterų statusą, bet ir stabdo pažangą srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su moterų sveikata.

Žinoma, tam yra daug priežasčių, o viena ryškiausiu iš jų – menstruacinis ciklas.  Eksperimentuose su pelėmis (ar kitais gyvūnais), moteriškos lyties pelių menstruacinis ciklas turi būti sinchronizuotas, jog būtų galima daryti konkrečias išvadas apie tiriamą temą. Turint didesnį kiekį pelių, tai padaryti be farmakologinės intervencijos yra sudėtinga, o naudojant įvairius preparatus – išvados apie tyrimą tampa nebepatikimos. Taip pat kalbant apie klinikinius tyrimus, moterų menstruacinis ciklas daro įtaką išvadoms apie įvairių vaistų ar gydymų veikimą. 

Mokslininkai, norėdami išvengti nesklandumų ir lengviau publikuoti turinį, pasirenka išbraukti moteriškos lyties atstoves iš savo tyrimų. Tačiau ar tai iš tikrųjų yra trukdis, kurio turime vengti? Galbūt tai yra natūralus procesas, prie kurio turime prisitaikyti, norėdami suteikti visiems lygią reprezentaciją moksle. 

Šis lyčių šališkumas moksle turi įtakos ne tik moksliniams bei klinikiniams tyrimams, tačiau ir moterų ligų diagnozavimui. Dažnai moterys medicinoje yra diagnozuojamos neteisingai arba per vėlai. Širdies ligos, autoimuniniai sutrikimai ar lėtinio skausmo simptomai moterims neretai paaiškinami kaip buvimu „per jautriomis“ arba priskiriami psichologinėms priežastims. Tokia nuostata lemia, kad milijonai moterų gauna prastesnę priežiūrą nei vyrai. 

Lyčių šališkumas moksle nėra tik moterų problema – jis mažina mokslo tikslumą, stabdo inovacijas ir daro žalą visai visuomenei. Jei norime tikro progreso, turime reikalauti, kad mokslas būtų teisingas visiems. Kiekvienas iš mūsų, nuo tyrėjų iki skaitytojų, galime prisidėti prie pokyčio, nes tik lygiavertis mokslas užtikrins sąžiningą progresą siekiant lygybės. 

Kaip mes visuomenėje, galime prisidėti prie siekio kurti lygiavertę mokslo ateitį?

  • Mokslinių stipendijų fondai privalo užtikrinti, jog moksliniuose tyrimuose būtų analizuojami lyčių skirtumai, o moterys būtų visapusiškai įtrauktos į klinikius tyrimus. 
  • Akademinės institucijos ir moksliniai žurnalai privalo turėti viešai prieinamus ir skaidrius recenzavimo procesus bei taikyti kriterijus, kurie sumažina lyčių šališkumą. 
  • Edukacinės institucijos privalo šviesti jaunus mokslininkus bei kitus moksle dalyvaujančius žmones apie svarbą visapusiškai įtraukti abiejų lyčių duomenis moksle. 
  • Visuomenė ir politinės institucijos privalo kovoti už tai, jog moterų sveikata ir įtraukimas moksle nebūtų tik antraeilis prioritetas. 

Šaltiniai: