Saugokime dukras, o gal edukuokime sūnus?
Nuo pat mažų dienų pastebima, kad mergaitės auklėjamos kiek kitaip, nei berniukai. Mergaitėms dažniau kalbama apie tai, kaip apsisaugoti nuo vyrų, pavyzdžiui:
- Jeigu eina viena ir pamato iš pirmo žvilgsnio įtartinus vyrus, arba vyrą, apsimesti, kad kalba telefonu;
- Jeigu jaučiasi nesaugiai, ieškoti moters ir bandyti būti kuo arčiau jos;
- Jeigu pradeda priekabiauti arba pagrobė, būti kuo šlykštesniai: apsivemti, apsišlapinti.
- Prievartavimo metu, bandyti padaryti įdrėskimą smurtautojui, kad liktų DNR.
- Rėkti “Gaisras”, vietoj “Padėkite”;
- Viešose vietose, būti arčiau žmonių;
- Laikytis idėjos, kad “baimė tave išgelbės”.
Šios rekomendacijos rodo, kur kas daugiau nei tik apsisaugojimo metodus. Pastebima, kad berniukai ir jauni vyrai nėra susidūrę su tokiu auklėjimu. Tačiau galima daryti išvadą, kad nuo pat mažų dienų mergaitės yra auklėjamos saugotis vyrų.
“Mano teisės” viename iš savo straipsnių publikavo statistikos rodmenis. Matoma, kad Lietuvoje registruotas seksualinio smurto atvejų skaičius atrodo nedidelis. Teisėsaugos duomenys rodo, kad per 2023 metus užregistruota 396 nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Į šį teisinį apibrėžimą patenka išžaginimai, prievartavimai, privertimas lytiškai santykiauti, priekabiavimas, tvirkinimas, seksualiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje, šeimoje ir kiti. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje tokių nusikaltimų užregistruota 232.
Tačiau tyrimai rodo, kad oficiali statistika visiškai neatitinka realios seksualinio smurto situacijos Lietuvoje. Po metų VU Medicinos fakulteto studentės atliko tyrimą. Būsimos medikės apklausė beveik du tūkstančius asmenų nuo 13-os iki 79-erių metų amžiaus. Apklausos rezultatai šokiravo. 14,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sako patyrę išžaginimą. Seksualinę prievartą be išžaginimo (išprievartavimą analiniu, oraliniu būdu) yra išgyvenę net 48,2 proc. visų respondentų. Galima daryti išvadą, kad pateikta oficiali statistika dažnu atveju visiškai neatitinka realios padėties. Oficiali statistika paskatina nesiimti jokių didelių veiksmų bet kokios formos smurtui prieš moteris užkirtimui.
Kodėl oficialūs duomenys taip neatitinka realios situacijos? Statistika rodo, kad 4 iš 5 nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto (t.y., 80 procentų) nesikreipia pagalbos nei į medikus, nei į policiją. 40 procentų apie patirtą seksualinį smurtą nepapasakoja niekam – net draugams ar šeimos nariams. Nors seksualinio smurto mastas Lietuvoje – didžiulis, tačiau viešai apie šiuos nusikaltimus kalbama išskirtinai mažai. Šių dienų aktualijos rodo, kad kalbėti viešai ir atvirai tikrai įmanoma, ir kol nusikaltėliai negauna atitinkamų bausmių, jie sulaukia visuomenės smerkimo. Todėl skatiname naudotis viešumo galia ir toliau viešinti savo istorijas susijusias su priekabiavimu ir smurtu. Suprantame, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Dažnai nukentėjusios susiduria su victim blaming’u (liet. aukos kaltinimu). Apie aukos kaltinimą, plačiau skaitykite mūsų instagram paskyroje “lygiosios_” – victim blaming įraše.
Kalbant iš moterų perspektyvos pastebima, kad berniukai, vaikinai ir vyrai dažnai nesupranta kokių psichologinių ir fizinių problemų gali sukelti jų veiksmai. Viešojoje erdvėje pasigendame prevencinių arba intervencinių programų apie tai, kaip visos lytys gali prisidėti prie bet kokios formos smurto ir priekabiavimo prie moterų prevencijos. Matoma, kad visa atsakomybė metama tik ant nukentėjusiosios. Primename, kad nukentėjusioji neturi prisiimti atsakomybės už tai, kas jai nutiko, atsakomybę turi prisiimti smurtautojas arba asmuo bandęs pažeminti ir įžeisti kito asmens orumą.
Kaip berniukai, vaikinai ir vyrai gali prisidėti prie lygių teisių iniciatyvos?
1. Nuoširdus domėjimąsis.
Jeigu yra sunku pradėti kalbėti tokia tema, pradėkime mes kalbėtis su artimos aplinkos vyrais: broliais, tėvais, romantiniais partneriais, draugais apie tai, su kokiais sunkumais ir priekabiavimo, bet kokios smurto formos aspektais moterys susiduria. Kalbėkime kaip tai verčia mus jaustis, kokie psichologiniai sunkumai kyla po trauminių patirčių, kokie veiksmai yra nederami nors normalizuoti visuomenės. Tačiau svarbiausia skatinkime vyrus patiems nevengti šių temų ir nuoširdžiai domėtis, klausti moterų.
2. Vyrai gali pateikti kitiems vyrams, vaikinams ir berniukams sveikus vyriškumo apibrėžimus.
Berniukai, vaikinai ir vyrai turi gebėti suvokti savo vyriškumą, kaip gebėjimą demonstruoti jautrumą, rūpestingumą ir pagarbą. Tarp tam tikrų užsienio aktyvistų organizacijų auga judėjimas, siekiantis parodyti vyrams, kad nereikia naudoti smurto ar priekabiavimo, kad jie būtų vyrais. Plėtojami šūkiai – “Men can stop rape” (liet.”vyrai gali sustabdyti prievartą”); “My Strength is Not for Hurting” (liet. “mano stiprybė nėra skirta skaudinti”). Todėl skatiname vyrus kalbėti apie sveiką vyriškumą, paminėti pagrindinius bruožus: mandagumą, pagarbą, ribų toleravimą, atsiklausimą, žodžio “ne” supratimą.
3. Vyrų “privilegijų” naikinimas.
Viena iš kliūčių, trukdančių vyrams suprasti netinkamą elgesį su moterimis yra vyrų suvokiama “privilegija” elgtis su moterimis taip, kaip jie nori ir suvokia, kad gali elgtis. Visų pirma skatinama pažvelgti į priekabiavimą, smurtą ir prievartą iš moters perspektyvos. Paklausti vyro, kokie jausmai apima galvojant, kad vyresnis, fiziologiškai didesnis vyras prieitų prie jo, pradėtų sekti, liesti skirtingas kūno vietas, nu’spike’intų gėrimą, o tada neaišku kokioje aplinkoje reikėtų ryte pabusti ir nieko neprisiminti.
Psichologai kalba apie tai, kad šios “privilegijos” atsikratyti yra labai sunku, nes vyrai negeba susitapatinti su moterimis ir jų patiriamais sunkumais visuomenėje. Todėl skatiname naikinti vyrų “privilegijos” sąvoką, nes visi žmonės, nepriklausomai nuo lyties gali susidurti su panašiomis patirtimis.
“Lygiosios” skatina prisidėti vaikinus ir vyrus prie gilesnio ir didesnio sąmoningumo stiprinimo apie moterų patiriamas traumuojančias patirtis, kurios yra susijusios su vyrų prievarta, bet kokios formos smurtą ir priekabiavimą. Suprantame, kad “galios” pozicija yra labai patogi kiekvienam vyrui slepiant nusikalstamus veiksmus, tačiau prabilusios nukentėjusios rodo, kad visuomenės pasmerkimas yra raktas į šių stereotipų, “privilegijų” ar “galios” pozicijų kvestionavimą, todėl kol teisėsauga tinkamai neatsižvelgia į smurtautojų veiksmus, pradėkime kalbėti apie tai viešai.
Šaltiniai: