Priekabiavimas internete
Priekabiavimas internete yra viena iš labiausiai diskutuojamų ir skaudžių problemų skaitmeniniame amžiuje. Šis reiškinys apima bet kokią formą įžeidžiančio elgesio internetinėse platformose, nuo grasinančių žinučių siuntimo iki asmens privatumo pažeidimo. Nors priekabiavimas internetu gali paveikti bet kurį asmenį, moterys ir mergaitės kenčia ypač skaudžiai. Tyrimai rodo, kad šios problemos mastas nuolat auga, o su ja susijusios pasekmės gali būti itin rimtos – nuo psichologinės traumos iki fizinio pavojaus.
Priekabiavimo internetu tipai
Internete galima išskirti kelis dažniausiai pasikartojančius priekabiavimo tipus:
- Persekiojimas elektroninėje erdvėje: tai pasikartojantis grasinančių žinučių siuntimas arba asmens veiklos internete stebėjimas;
- Doxxing: tai asmeninės, dažnai privatumą pažeidžiančios informacijos, tokios kaip namų adresai ar telefono numeriai, atskleidimas;
- Įžeidžiantys ar kurstantys komentarai: tyčinis įžeidžiančių žinučių skelbimas siekiant provokuoti kitus;
- Intymių atvaizdų dalijimasis: tai asmens intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimas be jų sutikimo.
Statistika
Viena iš 10 Europos Sąjungos moterų teigia, kad nuo 15 metų patyrė priekabiavimą elektroninėje erdvėje. Šis skaičius nėra tikslus, nes yra daug nepraneštų atvejų, todėl realus mastas gali būti dar didesnis, nes smurto internete atvejų skaičius auga kartu su interneto vartotojų skaičiaus didėjimu.
Remiantis 2020 m. „Plan International“ tyrimu, 50% mergaičių patiria priekabiavimą internete dažniau nei gatvėje. Be to, 46% priekabiavimą patyrusių moterų nurodė, kad jų patirtis buvo mizoginiška arba seksistinė.
2017 m. „Amnesty International“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 58% apklaustųjų, patyrusių priekabiavimą, susidūrė su rasizmu, seksizmu, homofobija ar transfobija. Tai parodo, kad priekabiavimas internete ne tik sukelia psichologinę žalą, bet ir skatina neapykantą bei diskriminaciją.
Psichologinės pasekmės
Priekabiavimas internete sukelia rimtą psichologinę žalą: pasitikėjimo savimi praradimą, nerimą ir depresiją. Dėl šios priežasties moterys gali nuspręsti nutraukti savo veiklą skaitmeninėje erdvėje. „Plan International“ tyrimas parodė, kad 19% priekabiavimą patyrusių merginų atsisakė naudotis tam tikromis platformomis, o 12% pakeitė savo minčių dalijimosi internete būdą. Tokie sprendimai tik dar labiau riboja moterų balsą ir galimybes dalyvauti svarbiose skaitmeninėse ir viešosiose erdvėse.
Kaip reaguoti į priekabiavimą internete?
Svarbu pabrėžti, kad patyrus priekabiavimą internete, asmenys neturėtų jaustis vieniši. Pasitarti su draugais, šeimos nariais ar specialistais gali būti itin naudinga. Pagalbos ieškojimas gali padėti atgauti pasitikėjimą savimi ir suprasti, kad šis elgesys nėra normali ar priimtina praktika.
Be to, labai svarbu pranešti apie pastebėtas patyčias. Dauguma socialinių tinklų ir internetinių platformų turi funkcijas, leidžiančias pranešti apie netinkamą elgesį, o tai padeda užkirsti kelią tolesniam priekabiavimui ir apsaugoti kitus vartotojus. Visuomenės švietimas apie priekabiavimo žalą yra būtinas, kad būtų sukurta saugesnė skaitmeninė erdvė visiems. Reikia daugiau kalbėti apie šią problemą ir skirti dėmesio prevencinėms priemonėms.
Šaltiniai:
- European Institute for Gender Equality. https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/toolkits/gear/legislative-policy-backgrounds/lithuania?language_content_entity=en;
- Facts and figures: Ending violence against women https://www.unwomen.org/en/what-we-do/ending-violence-against-women/facts-and-figures;
- Cyber violence against women. European Institute for Gender Equality. https://eige.europa.eu/gender-based-violence/cyber-violence-against-women?language_content_entity=en
- Abuse and harassment driving girls off Facebook, Instagram and Twitter – Plan International. (2021, November 16). Plan International. https://plan-international.org/news/2020/10/05/abuse-and-harassment-driving-girls-off-facebook-instagram-and-twitter.