Medikamentinis abortas

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įgyvendinta viena kontraversiškiausių įstatyminių pataisų – medikamentinis nėštumo nutraukimas. Medikamentinis abortas – tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Lietuvoje tai mifepristonas ir mizoprostolis. Mifepristonas blokuoja hormoną progesteroną, todėl gimdos gleivinė plonėja, sutrikdoma embriono implantacija ir augimas. Mizoprostolis – skatina gimdos susitraukimus ir embrionas yra išstumiamas per makštį.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija nurodo, jog tam tikru intervalu išgėrus dvi tabletes nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai moteriai esant namuose, įprastoje jai aplinkoje. Tad intervencija tarsi mažiau paveikia moterį, ypač bijančią operacijų, ligoninių ir kt. Nustatyta, kad medikamentinio aborto efektyvumas siekia 95 proc. Tiesa, tai lemia ir gestacinis amžius: kuo nėštumas ilgesnis, tuo mažesnis procedūros patikimumas. Teigiama, kad tik vienai moteriai iš 200 nepavykusį medikamentinį nėštumo nutraukimą prireikia užbaigti chirurginiu būdu.

Ir nors atrodo, jog pagaliau radome būdą kaip nėščiosioms atlikti mažiausiai invazinį ir stresą keliantį būdą nutraukti nėštumą, tačiau įgyvendinimas Lietuvoje bent jau kol kas yra labai prastas. Informacijos stoka ir neaiškus reglamentavimas, kuriose įstaigose bus atliekama medikamentinio nėštumo nutraukimas veda prie to, jog ši reprodukcinė teisė paprasčiausiai yra neveiksminga. Medikamentinio nėštumo įvedimo pradžioje vaistų nebuvo galima gauti vaistinėse, nes šis neseniai buvo registruotas, o Lietuvoje vaistinės nebuvo išsprendusios logistinių atgabenimo klausimų. Praėjus 1,5 metams pagrindinė išlikusi problema yra informacijos stoka ir nepakankamas lytinis švietimas, tad galimybė gauti abortą reliatyviai vis dar yra maža, o gauti jį laiku, jog nereikėtų kitų – pavojingesnių intervencinių priemonių – praktiškai neįmanoma. Ši problema vis dar gyvuoja ir kitose valstybėse, kur medikamentinis abortas įteisintas anksčiau, statistika rodo, jog Nyderlanduose iš 501 tyrimo dalyvių 71 proc. pasirinko vakuuminę aspiraciją, dar vadinamą išsiurbimu, išvalymu. To priežastis – informacijos stoka ir vis dar neaiškus procedūros prieinamumo reglamentavimas.

Ilgametė reprodukcinių moters teisių gynėja Ann Marie Furedi, buvusi Didžiosios Britanijos nėštumo konsultacinės tarnybos (angl. British Pregnancy Advisory Service), didžiausios nepriklausomos abortų paslaugų teikėjos Jungtinėje Karalystėje, generalinė direktorė nesutinka su nusistovėjusia stigma, kuri tenka pripažinti iš pradžių buvo ginama religijos, na o dabar idėjininkų, kurie tiki, jog moteris vis dar neturi teisių spręsti dėl savo kūno autonomijos. Autorė savo knygoje nurodo, jog nėštumo nutraukimas šiuolaikinėje visuomenėje turėtų būti priimamas kaip saugi ir veiksminga gimstamumo kontrolės priemonė. Jos nuomone, galimybė rinktis nėštumo nutraukimą – neatsiejama moterų reprodukcinės sveikatos priežiūros dalis, moterys turi visišką teisę gauti šią paslaugą. Su šia nuomone nesutikti būtų sunku, tiesa situacija Lietuvoje kiek kitokia, norint atlikti abortą tenka praeiti kryžiaus kelius, siekiant rasti informacijos, o ir pagaliau atvykus į kliniką dažnai moters sprendimas yra nepalaikomas, daktarai siekia įtikinti vaiką pasilikti. Žurnalistinių tyrimų platformos „openDemocracy“ tyrimas atskleidė ir dar baisesnė tiesą. 2021 m. paaiškėjo, jog Lietuvoje ir kitur Europoje kai kurie gydytojai išrašo prieštaringai vertinamų vadinamųjų aborto nutraukimo medikamentų (angl. abortion pill reversal, APR). Daktarai neinformavę nėščiųjų skirdavo tabletes arba į raumenis leidžiamus hormonus, kurie neva sustabdo abortą po to, kai moteris išgeria aborto tabletę. Tvirtinama, kad išgėrus hormono progesterono embrionas toliau vystosi kaip anksčiau. Aktyvistams keliant klausimą, kodėl, taip pat aktyviai veikia ir vadinamieji gyvybės išsaugojimo šalininkai, tvirtinantys, kad medikamentinis abortas būtų pernelyg lengvai prieinamas, moterims esą būtų lengva daryti spaudimą. Vėl prieiname prie nuomonės, jog moterys yra silpnesnės, tad ir poveikį joms padaryti lengviau, visiškai nevertindami vyro veiksmų ir nežiūrėdami į problemą ir smurto artimoje aplinkoje, psichologinio smurto, piniginio smurto perspektyvos – veiksmų, kurie turi būti kontroliuojami valstybės ir pažabojami visam laikui.

Pabrėžiame, jog medikamentinis abortas yra tik dalis reprodukcinių teisių problemos. Europos Sąjungos lygmeniu prasidėjusi kampanija „Turiu teisę rinktis“ skelbia, jog moterys neturėdamos galimybės pasidaryti bet kurios formos aborto daugelyje ES regionų patiria ne tik fizinę grėsmę, bet ir nepagrįstą ekonominę ir psichologinę įtampą, tampa socialiai izoliuotos ir dėl to dar mažiau pajėgios sau padėti. Vykstančios iniciatyvos tikslas – finansinės paramos valstybėms narėms skyrimas, jog nėštumo nutraukimas bet kuriai moteriai, kuri vis dar neturi galimybės to padaryti saugiai ir teisėtai, ES būtų užtikrintas. Deja, Lietuvoje vis dar trūksta daugiau nei 7000 parašų. Lygiosios komanda kviečia palaikyti iniciatyvą ir pasirašyti pateikiamoje formoje https://eci.ec.europa.eu/044/public/#/screen/home. 

Šaltiniai: 

1. Ann Marie Furedi „They‘re trying to shut us down“, The Times.
2. Europos piliečių iniciatyva „Turiu teisę rinktis: aš už saugų ir prieinamą abortą“. Prieiga internete: https://eci.ec.europa.eu/044/public/#/screen/home.
3. „Tai yra nelegalu, bet moterys naudoja“: Krizinio nėštumo centras siūlo neįteisintas tabletes, kad neįvyktų abortas. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1549394/tai-yra-nelegalu-bet-moterys-naudoja-krizinio-nestumo-centras-siulo-neiteisintas-tabletes-kad-neivyktu-abortas.
4. Medikamentinis abortas (nėštumo nutraukimas vaistais). Prieiga internete: https://www.tevu-darzelis.lt/medikamentinis-abortas-humaniskesnis-budas-nutraukti-nestuma/#:~:text=Nuo%202023%20m.,ir%20ar%20gimda%20tinkamai%20i%C5%A1sival%C4%97. 
5. Bendra.lt Eksperimentas Vilniuje: ką patiria moteris, norinti užsirašyti pas gydytoją abortui? Prieiga internete: https://www.bendra.lt/lt/eksperimentas-vilniuje-ka-patiria-moteris-norinti-uzsirasyti-pas-gydytoja-abortui.