“Meta, kaip mergaitė”
Jau vaikystėje yra pastebimi tam tikri judesių skirtumai tarp berniukų ir mergaičių. Pavyzdžiui, berniukai metant kamuoliuką yra linkę išnaudoti erdvę, ištiesti ranką atgal, sukti dilbį, padėti koją atgal ir metant panaudoti beveik viso kūno jėgą, kuomet mergaitės dažniau neišnaudos erdvės, ir mes kamuoliuką iš rankos, nesisukdama ir nejudėdama iš vietos. Taip pat, mergaitės ir moterys yra labiau linkusios “susigūžti” (laikyti rankas arčiau kūno, kojas arčiau viena kitos), neišnaudoti visos kūno jėgos atliekant tam tikras užduotis (pvz. keliant sunkią dėžę) ir turėti nedrąsų požiūrį į fizines užduotis. Tai yra glaudžiai susiję su faktu, jog moterys yra labiau nei vyrai linkusios nuvertinti savo gebėjimą atlikti fizines užduotis. Moteris dažnu atveju, jau prieš pradėdama fizinį veiksmą turi neigiamą nusiteikimą (dažnai nepagrįstą), daug dvejonių, didesnę baimę susižeisti ar susimauti, nei vyrai, todėl neišnaudoja visos galimos jėgos.
Vienas iš atsakymų yra grįstas moteriška fiziologija ir anatomija, siejant tai su moters patiriamais nemalonumus keliančiais pokyčiais (hormonų svyravimai, mėnesinės, fiziologiniai pokyčiai, nėštumo sunkumai), kurie gali sudaryti jausmą, jog buvimas moters kūne yra tam tikra “našta”. Tačiau tam daug įtakos turi sociologinės aplinkybės, orientacija į aplinką, padėtis erdvėje, taip pat ir statusas.
Moteris linkusi jaustis įsprausta erdvėje, baimindamasi objektyvizavimo renkasi mažiau judėti ir “neišsišokti”. Taip pat didelę vertę teikia asmeninei erdvei dėl invazinių pavojų, tokių kaip kūno lietimas be sutikimo, kuris nebūtų priimtinas jei būtų atliktas vyrų kitiems vyrams (kraštutinis atvejis – išprievartavimas), kas iš dalies paaiškina erdvės ribojimą ir “barjero” išlaikymą (pvz. žaisdama tinklinį, galimai mažiau judės iš vietos lyginant su vyru).
Kitas paaiškinimas yra siejamas su praktikos trūkumu. Vaikų pagrindiniai motriniai sugebėjimai vystosi amžiuje tarp 2 ir 8 metų. Tyrimai rodo, jog tuo laikotarpiu berniukai yra daug labiau skatinami užsiimti sportine veikla nei mergaitės, tad išsivysto geresni įgūdžiai (ypatingai sugebėjimai mesti, gaudyti, spirti, kontroliuoti kūną). Lyčių stereotipais grįstų vaikiškų žaislų prekyba ir sporto šakų pritaikymas tam tikrai lyčiai taip pat turi tam poveikį.
Berniukai bei vyrai, kurie nėra atletiški, neturi gerų įgūdžių tam tikrose sporto šakose taip pat nukenčia, nes neatitinka “sportiško berniuko” stereotipo. Jie taip pat išgyvena panašius nusivylimo ir nepasitikėjimo savimi jausmus kaip mergaitės ir moterys bei yra dažniau atstumti socialiniuose ratuose.
Ši teorija nepritaikoma atvejais, kai moters ir vyro situacijos skiriasi (pvz. su vyru lyginama moteris yra profesionali atletė ir jos judesius lemia ilgametė patirtis atliekant tam tikrą užduotį). Taip pat situacijose, kuomet veiksmas nėra skirtas atlikti tam tikrą užduotį (pvz. šokti).
Pamažu, keičiantis visuomenei, moterų kūno judesiai laisvėja. Prie to prisidėjo kelnių nešiojimo normalizavimas, mergaičių įtraukimas į sportines veiklas, pasipriešinimas moterų objektyvizavimui bei atlečių seksualizavimui.
Po truputį, dėl feministinio judėjimo pastangų yra labiau pastebimi moterų sportiniai pasiekimai, kas kelia bendrą moterų pasitikėjimą savo jėgomis.
Šaltiniai:
- I., M.,Young (2005). On Female Body Experience: “Throwing Like a Girl” and Other Essays pp. 27-35;
- A., M., Gross (1968). Estimated versus Actual Physical Strength in Three Ethnic Groups. Child Development;
- Human Kinetics. (n.d.). Reasons for gender differences in youth sport. https://us.humankinetics.com/blogs/excerpt/reasons-for-gender-differences-in-youth-sport.