Lyčių stereotipai ir diskriminacija mokyklose

Berniukams – tikslusis mokslas, mergaitėms – menas?

Ar teko kada nors besimokant mokykloje susidurti su mokytojų replikomis dėl profesijos pasirinkimo? Galbūt mergaites labiau priskirdavo prie kūrybinės veiklos, arba medicinos dėl stereopitiškai patrauklesnių ir motiniškų manierų, o berniukams teikdavo pirmenybę tiksliųjų mokslų olimpiadose, nors gebėjimais šiuose moksluose mergaitės parodydavo pranašesnes žinias. Kaip bebūtų gaila, šis gajus lyčių diskriminavimas ir nuteikimas į stereotipines profesijas vis dar egzistuoja mūsų mokyklose. 

Nepaisant to, kad mergaičių ir berniukų pasiekimai mokykloje yra vienodi, dažnai manoma, kad berniukams labiau sekasi matematika ir gamtos mokslai. Tačiau tai gali būti susiję su mergaičių atsirandančiu nepasitikėjimu savimi šiose srityse, stereotipų dėka. Dėl šios priežasties, tyrėjai atliko tyrimą, kuriuo buvo norima išsiaiškinti, kada atsiranda pasitikėjimo savimi skirtumai tarp lyčių skirtingose mokymosi sferose.

Nustatyta, kad pasitikėjimo savimi skirtumai tarp lyčių išryškėja vidurinėje mokykloje. B. Muzzatti ir F. Agnoli, 2007 – aisiais Italijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tarp antros ir trečios klasių skirtingos lyties mokinių pasitikėjimo savimi matematikos srityje skirtumų nerasta, tačiau jau ketvirtoje ir penktoje klasėse berniukai savo gabumais pasitikėjo labiau nei mergaitės. 

Paklausius vaikų, kuriai lyčiai geriau sekasi matematika, antros klasės mergaitės buvo linkusios manyti, kad mergaitėms, o antros klasės berniukai teigė, jog mergaitės ir berniukai turi vienodus matematikos gebėjimus. To paties paklausus penktokų, abi lytys teigė, kad matematika geriau sekasi berniukams. Taigi, stereotipinis įsitikinimas apie matematiką kaip vyrišką sritį atsirado socializacijos procese, su amžiumi. 

Socializacijos procese siekiant atitikti skirtingus patriarchalinės visuomenės lūkesčius, keliamus moterims ir vyrams, moterų ir merginų savo gebėjimų vertinimas ir pasitikėjimas savimi tam tikrose srityse mažėja. Merginos gali bandyti atrodyti kuklios, nes nerimauja, kaip jų pasiekimai paveiks kito žmogaus savivertę. Todėl moterys sumenkina savo pasiekimus, o vyrai – ne (Chatard ir kt., 2007).

Lyčių skirtumai ryškesni dar ir tuo aspektu, kad stereotipiškai vyriškose veiklos srityse (pvz., matematikoje) moterys labiau linkusios savo gebėjimus nuvertinti, o vyrai – pervertinti (Lloyd ir kt., 2005). Taip pat moterys jaučiasi daug prasčiau, kai jų prašoma pristatyti savo pasiekimus ar pabrėžti stipriąsias puses (angl. self-promote) (Smith ir Huntoon, 2013). Manoma, kad socialinės normos būti kuklioms pažeidžiamoms moterims sukelia diskomfortą. Tik atsiradus išoriniam diskomfortui, pavyzdžiui, triukšmui, moterys gali sėkmingiau kalbėti apie savo pasiekimus (Smith ir Huntoon, 2013). 

Mokslininkai vis garsiau ima kalbėti apie beveik neegzistuojančius kognityvinius moterų ir vyrų skirtumus. Kaip pabrėžia neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, visi smegenų tyrinėtojai vienareikšmiškai sutaria, kad vienintelis požymis, skiriantis moteris ir vyrus, yra toks, jog vyrai geriau atlieka užduotį, kai mintyse reikia sukti trimatį objektą (Dr. Neniškytė: visi smegenų tyrinėtojai sutaria dėl vieno – vyrai geriau nei moterys atlieka vienintelę užduotį, 2022). Tačiau tai nėra labai reikšmingas ar šiuolaikiniame gyvenime pranašumo suteikiantis veiksnys.

Jeigu tarp moterų ir vyrų tiek daug panašumų, kodėl tiek dėmesio skiriame skirtumams? Socialinių mokslų atstovai daro prielaidą, kad tarpusavyje lygindami du dalykus iš prigimties esame linkę sutelkti dėmesį į skirtumus. Pavyzdžiui, du vaikus auginantys tėvai bus linkę pabrėžti vaikų skirtumus: „Rūtai matematika sekasi geriau nei Matui; Matui geografija sekasi geriau nei Rūtai.“ O tėvai, auginantys tris vaikus, labiau linkę ne lyginti vaikus tarpusavyje, o apibūdinti kiekvieną individualiai: „Linai sekasi matematika, Jonui – geografija, Povilui – anglų kalba. Tas pats pastebima, kai tyrinėjamos dvi kultūros (Lindskog ir Oskarson, 2023).

Vienoje iš Lietuvos mokyklų atlikome tyrimą kuriuo buvo norima išsiaiškinti mokytojų lyčių diskriminacijos pasireiškimą pamokų metu. Mokytojams buvo suteikta savistabos metodika siekiant įtvirtinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principą mokymo ir ugdymo procese. Rezultatai parodė, kad berniukai yra linkę iš esmės gauti daugiau dėmesio iš mokytojų nei mergaitės, tiek dėl blogo elgesio, tiek dėl pasiektų puikių rezultatų moksle. Kuomet yra giriami vaikai 55% mokytojų atsako, kad pirma giria berniukus, kuomet yra kritikuojami vaikai 55,6% mokytojai atsako, kad nekritikuoja, likusieji kritikuoja berniukus. Mokytojai aprašė, už ką labiau giria mergaites ir berniukus. Pabrėžiamos tos pačios savybės, tačiau kai kurie mokytojų atsakymai rodė, kad mergaites labiau giria už kūrybiškumą, o berniukus už bet kokias įdėtas pastangas. Tokie atsakymai rodo, kad iš berniukų reikalaujama mažiau, nei iš mergaičių.

Stereotipai veikia ir mūsų įsiminimo procesus. Pavyzdžiui, jei vaikinas gaus geresnį matematikos egzamino pažymį, prisimins visi. O jei mergina savo rezultatais aplenks vaikiną, šis įvykis bus pamirštas arba bus ieškoma stereotipinius įsivaizdavimus atitinkančių „paaiškinimų“. Vienas galimų – kad arba mergina, arba vaikinas yra netipiniai ir neatitinka jų lyčiai būdingų ypatumų. Tokia situacija taip pat gali būti aiškinama skirtingomis merginos ir vaikino gyvenimo aplinkybėmis. Pavyzdžiui, mergina turėjo korepetitorių arba vaikinas praėjusią naktį mažai miegojo. Vienaip ar kitaip, siekdami patvirtinti giliai įaugusius lyčių vaidmenų stereotipus atsisakome pripažinti merginos sėkmę. 

Tam, kad ši opi problema mažėtų, rekomenduojama mokyklos vadovams inicijuoti kuo daugiau edukacijos apie lyčių lygybę, laisvę pasirinkimams karjeros srityje nepaisant lyties, kalbėti, apie tai, su kuo susiduria mergaitės ir berniukai mokykloje, ir kaip jų pasirinkimams daro įtaką suaugę žmonės (mokytojai, tėvai kiti mokyklos specialistai), kurie dažnu atveju vadovaujasi stereotipais, taip diskriminuojant pagal lytį.

Šaltiniai:

1. Good, C., Mangels, J. Deering, L. (2014). Effort and ability-based forms of belonging predict learning engagement differently for males and females in math. Paper presented at the Society for Personality and Social Psychology 2014, Austin, TX;
2. Lindskog, H., Oskarson, M. (2023). Generational differences in disguise? A longitudinal study of the liberalising effect of education on socio-cultural attitudes. West European Politics, 46(3), p. 500–525;
3. Muzzatti, B., Agnoli, F. (2007). Gender and mathematics: Attitudes and stereotype threat susceptibility in Italian children. Developmental Psychology, 43, p. 747–759;
4. Chatard, A., Guimond, S., Selimbegovic, L. (2007). “How good are you in math?” The effect of gender stereotypes on students’ recollection of their school marks. Journal of Experimental Social Psychology, 43, p. 1017–1024.