Tarptautinis Moterų Istorijos Mėnuo – žymiausios Lietuvos aktyvistės
Lygiosios
nori priminti, jog Kovo mėnuo yra ne tik pavasario pradžia, bet ir Tarpautinis Moterų Istorijos Mėnuo. Šis mėnuo yra skirtas pagerbti ir atkreipti dėmesį į moteris, kurios atliko nepaprastą darbą ir paliko neapsakomą pėdsaką Lietuvoje. TodėlLygiosios
nori skleisti žinią ir paminėti kelias ypatingas moteris, kurios savo ryžtu, talentu ir kova pakeitė Lietuvą bei visą pasaulį!MOKSLO SRITIS
Marija Birutė Gimbutienė (gimusi 1921 m. sausio 23d. Vilniuje) buvo išskirtinė lietuvių archeologė ir archeomitologijos pradininkė. Savo akademinį kelią Marija pradėjo Vilniaus bei Tubingeno universitete, gavusi filosofijos daktaro laipsnį.
Šios mokslininkės tyrinėjimų sritis buvo postpaleolitinė Europa. Marija vadovavo archeologijos paminklų tyrinėjimams Bosnijoje, Makedonijoje, Italijoje ir Graikijoje. Tačiau jos pasiekimai neapsiriboja tik tyrinėjimais. M. Gimbutienė taip pat parašė virš 23 knygų, kurios vėliau buvo išleistos įvairiomis kalbomis. Negana to, tyrinėtojos darbas buvo sutelktas į daugiau nei šimtus straipsnių.
Savo karjerą plėsti Marija nusprendė JAV ir su savo šeima išvažiavusi į Kaliforniją toliau tęsė savo akademinį kelią. Ji tapo UCLA indoeuropietiškų studijų profesore, o vėliau – skyriaus kuratore. Dėl savo nuopelnų JAV ji gavo Anisfield-Wolf premiją, skiriamą už itin žymius pasaulio kultūrų tyrinėjimo atradimus.
Nors savo kelią Marija tiesė Jungtinėse Amerikos Valstijose, ji niekada nepamiršo Lietuvos bei savo bendruomenės. Tik turėjusi progą, M.Gimbutienė grįždavo namo filantropiniais tikslais ir skaitydavo paskaitas Vilniaus universitete. Marijos Birutės Gimbutienės įnašas yra svarbus ne tik Lietuvai tačiau ir visam pasauliui. Ši moteris buvo archeomitologijos mokslo pradininkė Lietuvoje bei svarbi aktyvistė tarptautinėje moterų archeologijos tyrinėtojų bendruomenėje.
FEMINIZMO SRITIS
Petkevičaitė Gabrielė – Bitė (gimusi 1860 m. liepos 7d Rozalimo apylinkėje) buvo nusipelniusi lietuvių rašytoja, moterų teisių kovotoja bei feminizmo pradininkė Lietuvoje. Savo įvairiapusišką kelią Bitė pradėjo baigusi aukštąją mokyklą Mintuvoje ir Bitininkystės kursus Deltuvoje. Vėliau Gabrielė ėmėsi mokytojos bei kitos filantropinės veiklos. Būdama dar jauna, Bitė ėmėsi rašyti laikraštį ,,Varpas” bei panašiu metu įsteigė ,,Žiburėlio draugiją” , siekdama remti nepasiturinčius vaikus. G.Petkevičaitės darbai apėmė daugiau nei švietimą. Bitė buvo ir vis dar yra feminizmo pradininkė Lietuvoje. Ši moteris degė noru kovoti už visapusiškai lygias teises. Tai atsispindėjo jos dalyvavimu pirmąjame moterų suvažiavime Kaune, o vėliau tapimu viena iš Lietuvos Moterų Sąjungos steigėjų. Siekdama aktyviai kovoti už moterų įsitraukimą edukacijoje ir politikoje, ji tapo viena iš pirmųjų moterų – Steigiamojo Seimo Narių. Būdama Steigiamojo Seimo Nare, Bitė nebijojo reikšti savo nuomonės ir aktyviai balsuoti už, jos manymu, teisingiausius nuostatus. Už savo nuopelnus ji gavo begalę apdovanojimų, tokių kaip Šiaulių Žvaigždės Ordinas ar Panevėžio miesto Garbės Pilietės Vardas. Savo palikimą Bitė įamžino rašytiniu palikimu, bendradarbiaudama su Žemaite bei kitomis žymiomis Lietuvių rašytojomis. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė išlieka viena iš ryškiausių figūrų lietuvių kultūros, švietimo ir moterų judėjimo istorijoje, kuri prisidėjo prie moterų emancipacijos ir lygybės siekių stiprinimo.
LITERATŪROS SRITIS
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė- Žemaitė (gimusi 1845 m. gegužės 31d.) buvo žymi Lietuvių rašytoja, kurios kūryboje subtiliai atsispindi feminizmo idėjos ir socialinės lygybės klausimai. Nors Žemaitės kūryba dažniausiai nėra priskiriama feminizmo pakrypčiui, jos kūryboje atsispindi ryškus suvokimas apie teisių nelygybę ir vyrų dominavimą buitinėse bei socialinėse situacijose. Yra svarbu paminėti, jog Žemaitė mokėsi privačiai ir savo kūrybos įkvėpimo sėmėsi iš kasdieninio gyvenimo. Šios rašytojos kūrinių grožis atsispindi darbuose apie kaimo gyvenimą. Žemaitė nesidrovėjo kelti klausimus apie moters vietą visuomenėje bei kasdienėje namų erdvėje. Ši rašytoja buvo viena iš netiesioginių eko-feminizmo pradininkių Lietuvoje, siejančių gamtos bei moterų išgyvenimus savo kūryboje. Kartu su Petkevičaite Gabriele – Bite Žemaitė rašė laikraštyje ,,Varpas” bei pati rašė ,,Vienybė lietuvininkų” laikraštyje. Daugelis aprašymų apie Žemaitę ją apibūdina kaip pirmąją ,,Kaimietę Inteligentę”, siekiant pabrėžti jog Žemaitė, neturėdama itin imlaus išsilavinimo, gebėjo analizuoti moterų būtį bei ją perteikti itin vertinamoje kūryboje. Žemaitės įnašas į Lietuvių literatūrą bei visapusišką feministinio požiūrio sklaidą suteikė galimybę dabarties šių požiūrių plėtrai. Ši rašytoja paliko neapsakomą pėdsaką, kuris iki dabar skverbiasi lietuviškų mokyklų suoluose!
Tarptautinis Moterų Istorijos Mėnuo
mums primena apie neįkainojamą šių moterų indelį mūsų visuomenėje. Kiekviena iš šių moterų savotiškai prisidėjo prie dabartinės mūsų kultūros bei bendruomenės vystymosi. Šie pasiekimai, aprepiantys skirtingas sritis, suteikė pradžią tolimesnei kultūros, mokslo, literatūros bei feminizmo Lietuvoje plėtrai. Už šiuos nuopelnus mes esame dėkingi nuostabioms Lietuvos Moterims!Šaltiniai:
- Marija Birutė Gimbutienė. (2021). https://www.vle.lt/straipsnis/marija-birute-gimbutiene/
- Augminas. (2021, January 23). Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė. Bernardinai.lt. https://www.bernardinai.lt/atradusi-laiko-zenklus-marija-gimbutiene/
- PETKEVIČAITĖ Gabrielė (1861–1943) – Atnaujintos 1920–1940 metų Seimo narių biografijos. (2020). www.lrs.lt. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37287&p_k=1&p_t=272948;
- GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ (2021). Maironio Lietuvių Literatūros Muziejus. https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/gabriele-petkevicaite-bite;
- ŽEMAITĖ (2021, March 24). Maironio Lietuvių Literatūros Muziejus. https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/zemaite;
- Žemaitė. (2024). https://www.vle.lt/straipsnis/zemaite;
- Viliūnė, G. (2018, February 11). Viena pirmųjų feminisčių įkūrė slaptą draugiją, padovanojusią Lietuvai kelias kartas inteligentų https://www.delfi.lt/moterys/asmenybes/viena-pirmuju-feminisciu-ikure-slapta-draugija-padovanojusia-lietuvai-kelias-kartas-inteligentu-76820261.