Naujienos

Politinė socializacija

  • 2024-02-09
  • Deimantė Jakubovskytė

Politinė socializacija tai procesas, kurio metu piliečiai įgyja politinę tapatybę, vertybes ir elgesį, kurie išlieka santykinai pastovūs visą tolesnį gyvenimą. Tai prasideda ankstyvame amžiuje bei formuoja pažiūras ir elgesį įvairiais neformaliais būdais. Daugiausiai įtakos turi: komunikacija su tėvais ar draugais, socialinės medijos, svarbūs politiniai įvykiai, mokykla. 

Lyties aspektas yra labai svarbus tyrinėjant šį socialinį reiškinį. Politinė socializacija lyties pagrindu tiria, kaip maži vaikai integruoja įsitikinimus apie lytį į savo politinę pasaulėžiūrą. Politikos mokslų daktarė Bos (2022) išsiaiškino, jog labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip politinė socializacija paveikia vaikus skirtingai priklausomai nuo lyties. Akademikai teigia, jog tai, kaip moterys yra vaizduojamos politikoje, turi neigiamą poveikį mergaičių politinei socializacijai: jos rečiau įsivaizduoja moteris kaip lyderes ir tampa linkusios išreikšti mažesnį politinį susidomėjimą ar ambicijas nei berniukai. Vaikai susikuria lyčių asociacijas stebėdami vyrus ir moteris, atliekant skirtingus socialinius vaidmenis, pavyzdžiui, moteris, atliekančias slaugytojų vaidmenis, ir vyrus, atliekančius vadovaujančius vaidmenis, pavyzdžiui, vadovus. Tokį efektą gali sukurti vaizdai knygose, vadovėliuose, televizijoje. Tiek lyties, tiek politinės socializacijos veiksniai stiprina vaikų požiūrį į politiką kaip į vyrišką sritį, kurioje politiniai vaidmenys suteikia galimybę siekti asmeninių, bet ne bendruomeninių tikslų. 

Politinė socializacija dėl lyties lemia berniukų ir mergaičių požiūrio skirtumus politinių interesų ir politinių ambicijų srityse. Vaikų politinę pasaulėžiūrą formuoja šie procesai: lyčių socializacija, politinė socializacija ir lyčių politinė socializacija. Kiekvieno proceso įrodymai patvirtina idėją, kad politinė nelygybė lyties pagrindu yra įsišaknijusi vaikystėje! 

Bos (2022) teigia, jog: 

1) su amžiumi mergaitės dažniau mato vyrus kaip politinius lyderius ir rečiau apibūdina politinius lyderius kaip turinčius moteriškų bruožų. Šiuo aspektu skirtumas tarp mergaičių ir berniukų su amžiumi mažėja: berniukai taip pat pradeda vis labiau kaip lyderius matyti tik vyriškas figūras.

2) mergaitės pradeda mažiau nei berniukai domėtis politika ir siekti politinės karjeros. Šis skirtumas tarp mergaičių ir berniukų vis didėja su amžiumi.

Moteris diskriminuojanti politinė socializacija sukelia šias problemas:

  • Mažas mergaičių/ moterų susidomėjimas politika: atsiranda didelis skirtumas tarp lyčių politinių žinių aspektu; žemesnis balsavusiųjų skaičius politiniuose balsavimuose.
  • Mergaitės/ moterys nesiekia politinės karjeros: žemas skaičius moterų valstybės valdymo organuose; prasta šalies moterų reprezentacija, tad nepriimami sprendimai svarbūs moterims.

Galimi sprendimai:

  • ‘Descriptive’ demokratija: tai demokratijos variantas, kai įvairios demografinės ir socialinės žmonių grupės yra atstovaujamos politinių sprendimų procesuose (politikai turi atspindėti gyventojų įvairovę pagal tokias savybes kaip lytis, etninė kilmė, socialinė ir ekonominė padėtis ir kt. Siekiama, kad Vyriausybė, Seimas atspindėtų visuomenės, kuriai jie tarnauja, sudėtį, skatinant įtrauktį ir visapusiškesnį atstovavimą piliečių požiūriams ir interesams). Taigi, reikia daugiau moterų valstybės valdymo organuose!
  • Moterų vaizdavimas politikoje labai svarbus! Edukuoti vaikus, nesulaukusius balsavimo amžiaus ne tik apie vyriškas, bet ir apie stiprias moteriškas figūras Lietuvos bei pasaulio politikoje.

Šaltiniai:

  1. Neundorf, A., & Smets, K. (2015). Political socialization and the making of citizens.
  2. Bos, A. L., Greenlee, J. S., Holman, M. R., Oxley, Z. M., & Lay, J. C. (2022). This one’s for the boys: How gendered political socialization limits girls’ political ambition and interest. American Political Science Review, 116(2), 484-501.
  3. Dassonneville, R., & McAllister, I. (2018). Gender, political knowledge, and descriptive representation: The impact of long-term socialization. American Journal of Political Science 62(2): 249–65.